išmekenti

mekénti, -ẽna, -ẽno.

1. bliauti, rėkti. Ožys mekén. Ožiukas, tuo turėtas, pradeda mekénti. Mekẽna me ke ke ožka. Atnešk oželius į gryčią, tvarte mažyčiams labai šalta, jie taip graudžiai mekẽna. Iš kalno išlenda avinas ir mekena. Kas mekena? – Ėgi mat perkūno oželis.

2. negražiai juoktis: Ko jau čia kità (tu) taip mekenì kaip ožka!

3. meknoti, mikčioti, užsikertant kalbėti: Kas sunkiai ištaria žodį, stena, tas mekẽna: e e e, gu gu gu. Mekendamas kalba. Ir mekenančiųjų liežuvis greitai ir čystai kalbės.
atmekénti. ateiti, atbėgti mekenant: Taku atmekena ožys.
įmekénti. įeiti mekenant.
išmekénti.

1. išduoti tokį garsą, mekenimą.

2. mikčiojant ištarti, išvapėti.
sumekénti.

1. subliauti: Tik retkarčiais sulodavo šunys, sumekendavo alkana ožkelė.

2. sumikčioti: Sustok! Kur? – sumekeno nustebęs inspektorius.
užmekénti. užbliauti: Me, mekeke! – užmekeno ožys.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ismekenti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x