mesdinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. mesti.
apmesdinė́ti
1. apmesti 7: Ji dabar divonus apmesdinė́ja.
2. apmesti 13: Prie žmonių tai tu gali apsimesdinėti lape.
atmesdinė́ti. atmesti 8: Saducėjai visus žmonių įstatus atmesdinėjo.
išmesdinė́ti. išmesti.
1. iškrauti, išsviesti: Jinai ėmė išmesdinėt maišus iš vežimo. Ir pavasarį aš neišmesdinė́ju (nenusivelku, nepadedu) kalinių (kailinių) .
2. priversti išeiti, išvaryti: Ligonius išmesdinėjo ant gatvės. Ito [ji] mergytė savyna (giminaitė), škoda išmesdinė́t.
3. išmetinėti 4: Išmesdinėja man ana itai kasdien in akių.
numesdinė́ti. numesti.
1. nutraukti, numauti: Anas ėm [ė] ir autus numesdinė́j [o] nuog kojų.
2. pašalinti iš užimamos vietos, nuversti: Numesdinėjo ir sodino vyskupus.
3. duoti, paberti, pakišti (maisto): Vištom aš dažnai grikių numesdinė́ju, užtat ir deda kiaušinius.
4. sumažėti, atsimesti: Nuog šimto dvidešimtas procentas nusimesdinė́jo.
pamesdinė́ti. pamesti.
1. po truputį pamesti, padėlioti: Vienos bobos bulbas sodina, kitos bulbas meta – palei bulbą vis pamesdinė́ja mėšlą.
2. padėti, paskirti, palikti: In žiemos pamesdinė́jam bitėm medaus.
3. palikti; atsiskirti: Kam mane pamesdinė́ji, kada pas mane sugrįši?
razmesdinė́ti. razmesti; be naudos išleisti: Jeigu dirbti ir nieko nerazmesdinėti, tai možna ant trijų aktarų gyventi.
užmesdinė́ti. užmesti 1: Vėjas užmesdinė́j [o] ugnį šonais.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.