mẽsdinti, -ina, -ino, mèsdinti. mesti.
įmẽsdinti. įmesti.
1. liepti įsviesti, įblokšti: Aš įmèsdinčiau rūtų vainikėlį, kad jie žinotų, kad aš mergužė. Atėjęs į giliausią tamsybę įmesdino.
2. liepti patalpinti, įkišti: Nebūtų jį anos neviežlybos moteriškės piktas liežuvis į kalėjimą įmesdinęs.
išmẽsdinti
1. išmesti 1: Ar nori mus iš vežimo išmesdinti? Kūną išmesdino paukščiams sulesti.
2. išmesti 5: Katras tave ir tavo kūdikį iš namų išmesdino?
3. pasirūpinti, kad būtų nuleistas (į vandenį): Savo tinklą išmesdinusi.
4. elgtis taip, kad ne laiku atsivestų, turėtų. Važiuok pamažu, kad neišmẽsdintum kumelės. Negainiok taip karvės, dar išmesdinsi.
5. ne laiku atsivesti: Karvė galia išsimẽsdyt, jei snukį susimuš.
sumẽsdinti. sumesti 1: Tėvas norėjęs sumesdinti kačiukus į pamazgų duobę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.