x
mẽtindinti, -ina, -ino. mesti.
kartàs mẽtindinti. liepti, prašyti burti iš kortų.
įmẽtindinti. įmesti 1: Nemitęs karalius įmetindino Danielių į levų duobę ant prarijimo.
išmẽtindinti
1. išmesti 1: Decianus išmetindino jo kūną į laukus, idant paukščiai sulestų.
2. išmesti
6. Blogai, brolau, pradedi: gali išsimetindinti [iš tarnybos].
3. padaryti, kad išsimestų, ne laiku atsivestų: Piemuo išmetindino mūso karvę, bemušdamas su brūkliu – nebturės. Nevaryk dienės kumelės: da man kumelę išmẽtindinsi. pasidarydinti abortą. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.