išmėtlioti

mė́tlioti, -ioja, -iojo, mėtlióti, -iója, -iójo. mėtyti:

1. Kam jūs tuos akmenaičius mėtliojat ant stogo? Su akmenims į langus mė́tlio [ja]. Nemė́tliok bulvių pro šalį, o tropyk į krežį. Mė́tliojau batvinius į malką, bet nepabengiau. Jis mė́tlioja žodį, t. y. neištaria gerai. Su sniegu mėtliotis.

2. Karvė laigydama mė́tlio [ja] pasturgalį.

3. Per tankiai bulves mė́tliojo, ka teip nieko nepaaugo.

4. Ta višta toki gera buvo, o dabar pradėjo mė́tlioti kiaušius, i gana.

5. Nemė́tliok trupinių an žemės – rinksi. Nemėtlioti nei jokio drabužio ar daikto, bet priderančiai kavoti anus. Svetimo netykok, o savo nemėtliok. Mė́tliojas tos knygos po lauką. Matai, kur tos mano žekės (kojinės) mė́tliojas.

6. Laivą mėtliojo į visas šalis. Žmogų silpną įvairi mėtlio [ja] pagundinimai.

7. pašalinti: Neturiam valios savo seną kalbą permaininėti, iš jos žodžius liosingai mėtlioti.

8. blaškyti, judinti, kraipyti į šalis: Tas įbėgo, rankas į šalis mėtliodamas. Tik, uodega bestija, vis mėtliojais, norėdama mane šunims atiduoti.

9. suktis, teisintis: Ans visiaip mė́tliojos mė́tliojos, al vis tiek anam prikabino (priteisė) .

10. protarpiais skleisti, blokšti: Vėjo blaškoma ugnis mėtlioja keistus atšvaistus.

11. mėtyti 17: Kad apušė pabūna brazde palupta, dalgkotis, grėblakotis apušinis nesukinėjas, nemėtliojas, gali ir ašis dirbti.
kauleliùs mė́tlioti burti: Pasidalijo rūbais mano, o kam teks jupa mano, mėtliojo kaulelius.
su akimìs mė́tlioti (ant ko) žvilgčioti: Saugokis tokios, kuri, draugystėj vyriškų būdama, labai yra drąsi, mėtlio [ja] su akimis ant visų ir vadinas pliuškė.
atmė́tlioti. atmėtyti 2; atskirti kaip netinkamą. . Vilnas paišant (pašant), atsimė́tlio [ja] daug.
įmė́tlioti. įmėtyti 1: Įmė́tliok arkliams į užėdžius po kuškelį šieno.
išmė́tlioti

1. išmėtyti 1: Išmėtliojo visus daiktus pro langą. Žmogus, susirinkęs išmėtliotus daiktus, pagrįžęs pas arklį, neberanda ožkos. Neišmė́tliokis strypus – pačiam reiks surinkti.

2. išmėtyti 3: Šakės, spatai ir kiti įrankiai išmė́tlioti, kur reik jus rasti?

3. išblaškyti: Skruzdynus išmaišo su medžiu arba išardo, į šalis išmė́tlio.

4. išmėtyti 5: Iš ūkio išmė́tliojo. Jei ponas norėjo, tai išmėtliojo būrą su jo vaikeliais iš gyvenimėlio.

5. išmėtyti 7: Tavo trobos yra išmė́tliotos: tolie turi py anų eiti.

6. išmėtyti 9: Tuos tai piningus išmėtlioja žmonės ant gėrimų.
numė́tlioti

1. numėtyti
3. Namie laikant knygutes, daboti, kad be reikalo nenusimėtliotų.

2. sparčiai, pasišokėjant nueiti: Numė́tliojom greitai į kolūkio centrą.
pamė́tlioti

1. pamėtyti 2: Pasturgalį pamė́tlio [ja] laigydama karvė.

2. pamėtyti 3: Kur vieną, kur kitą pačvartę pamėtliojo ir antlaipino seną žmogų.

3. pamėtyti 4: Nebe jau iškadys, kad aš čia bulves išejęs pamė́tliosiu kokį pusdienį.

4. ne vietoje padėti, išlaidyti: Nereik gelžius pamėtlioti bil kur.
primė́tlioti. primėtyti ko, prišlemšti.
sumė́tlioti

1. sumėčioti, sumėtyti kur: Nužudytuosius sumėtliojo į upę.

2. smarkiai bėgant staigiai susisukti atgal: Šuo nebsusimėtliojo iš smarkumo ir nusidaužė.
užmė́tlioti; . užmetinėti 3.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>mė́tlioti, </b>-ioja, -iojo, mėtlióti, -iója, -iójo. mėtyti: <br/>1. Kam jūs tuos akmenaičius mėtliojat ant stogo? Su akmenims į langus mė́tlio [ja]. Nemė́tliok bulvių pro šalį, o tropyk į krežį. Mė́tliojau batvinius į malką, bet nepabengiau. Jis mė́tlioja žodį, t. y. neištaria gerai. Su sniegu mėtliotis. <br/>2. Karvė laigydama mė́tlio [ja] pasturgalį. <br/>3. Per tankiai bulves mė́tliojo, ka teip nieko nepaaugo. <br/>4. Ta višta toki gera buvo, o dabar pradėjo mė́tlioti kiaušius, i gana. <br/>5. Nemė́tliok trupinių an žemės – rinksi. Nemėtlioti nei jokio drabužio ar daikto, bet priderančiai kavoti anus. Svetimo netykok, o savo nemėtliok. Mė́tliojas tos knygos po lauką. Matai, kur tos mano žekės <span class="explanation"> (kojinės) </span> mė́tliojas. <br/>6. Laivą mėtliojo į visas šalis. Žmogų silpną įvairi mėtlio [ja] pagundinimai. <br/>7. <span class="explanation">pašalinti: </span> Neturiam valios savo seną kalbą permaininėti, iš jos žodžius liosingai mėtlioti. <br/>8. <span class="explanation">blaškyti, judinti, kraipyti į šalis: </span> Tas įbėgo, rankas į šalis mėtliodamas. Tik, uodega bestija, vis mėtliojais, norėdama mane šunims atiduoti. <br/>9. <span class="explanation">suktis, teisintis: </span> Ans visiaip mė́tliojos mė́tliojos, al vis tiek anam prikabino <span class="explanation"> (priteisė) </span>. <br/>10. <span class="explanation">protarpiais skleisti, blokšti: </span> Vėjo blaškoma ugnis mėtlioja keistus atšvaistus. <br/>11. mėtyti 17: Kad apušė pabūna brazde palupta, dalgkotis, grėblakotis apušinis nesukinėjas, nemėtliojas, gali ir ašis dirbti. <br/><b> kauleliùs mė́tlioti</b> <span class="explanation">burti: </span> Pasidalijo rūbais mano, o kam teks jupa mano, mėtliojo kaulelius. <br/><b>su akimìs mė́tlioti</b> (ant ko) <span class="explanation">žvilgčioti: </span> Saugokis tokios, kuri, draugystėj vyriškų būdama, labai yra drąsi, mėtlio [ja] su akimis ant visų ir vadinas pliuškė. <br/><b>atmė́tlioti</b>. atmėtyti 2; <span class="explanation">atskirti kaip netinkamą. </span>. Vilnas paišant <span class="explanation"> (pašant), </span> atsimė́tlio [ja] daug. <br/><b>įmė́tlioti</b>. įmėtyti 1: Įmė́tliok arkliams į užėdžius po kuškelį šieno. <br/><b>išmė́tlioti</b><br/>1. išmėtyti 1: Išmėtliojo visus daiktus pro langą. Žmogus, susirinkęs išmėtliotus daiktus, pagrįžęs pas arklį, neberanda ožkos. Neišmė́tliokis strypus – pačiam reiks surinkti. <br/>2. išmėtyti 3: Šakės, spatai ir kiti įrankiai išmė́tlioti, kur reik jus rasti? <br/>3. <span class="explanation">išblaškyti: </span> Skruzdynus išmaišo su medžiu arba išardo, į šalis išmė́tlio. <br/>4. išmėtyti 5: Iš ūkio išmė́tliojo. Jei ponas norėjo, tai išmėtliojo būrą su jo vaikeliais iš gyvenimėlio. <br/>5. išmėtyti 7: Tavo trobos yra išmė́tliotos: tolie turi py anų eiti. <br/>6. išmėtyti 9: Tuos tai piningus išmėtlioja žmonės ant gėrimų. <br/><b>numė́tlioti</b><br/>1. numėtyti 3. Namie laikant knygutes, daboti, kad be reikalo nenusimėtliotų. <br/>2. <span class="explanation">sparčiai, pasišokėjant nueiti: </span> Numė́tliojom greitai į kolūkio centrą. <br/><b>pamė́tlioti</b><br/>1. pamėtyti 2: Pasturgalį pamė́tlio [ja] laigydama karvė. <br/>2. pamėtyti 3: Kur vieną, kur kitą pačvartę pamėtliojo ir antlaipino seną žmogų. <br/>3. pamėtyti 4: Nebe jau iškadys, kad aš čia bulves išejęs pamė́tliosiu kokį pusdienį. <br/>4. <span class="explanation">ne vietoje padėti, išlaidyti: </span> Nereik gelžius pamėtlioti bil kur. <br/><b>primė́tlioti</b>. <span class="explanation">primėtyti ko, prišlemšti. </span> <br/><b>sumė́tlioti</b><br/>1. <span class="explanation">sumėčioti, sumėtyti kur: </span> Nužudytuosius sumėtliojo į upę. <br/>2. <span class="explanation">smarkiai bėgant staigiai susisukti atgal: </span> Šuo nebsusimėtliojo iš smarkumo ir nusidaužė. <br/><b>užmė́tlioti; </b>. užmetinėti 3.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.