x
mėtóti, -ója, -ójo
1. blaškyti, mėtyti. . Šėtojos, mėtójos, pas kampą stojos.
2. netvarkingai gulti, kristi (javams): Mėtójas (metójas) rugiai nuo lietaus, t. y. išgula, išsiklaipo.
išmėtóti
1. išblaškyti, išmėtyti: Žarnos išrišiotos, ausys išmėtotos – nebėr mano kumelėlės.
2. išsiskėtrioti, išsiplėtoti: Vaikas, išsimėtójęs po lopšį, labai gardžiai miega. Bernas radęs draugą ant žolės aukštielnyką išsimėtojusį.
3. netvarkingai išgulti, sukristi, išsiblaškyti. Rugiai išsimėtóję (išsimetóję), t. y. sužvilę, išgulę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.