.
mierkavóti, -ója, -ójo (miarkować). miẽrkavoti, -oja, -ojo
1. stengtis ištaikyti, taupyti: Mierkavókit, kad miltų pakaktų lig kito malimo. Rodos, ir taip mierkavójau, bet vis tiek visiem neužteko. Tegu mierkavójasi, ilgiau užteks duonos.
2. įsakyti, patvarkyti: Kas miẽrkavo [ja] čia: aš a tu?
3. susikalbėti, susitarti: Su manim možna mierkavótis.
4. žadėti, ketinti, taikytis: Mierkavójo kibti pryš, i gavo į sprandą. Jis miẽrkavoja pirkt tą gyvenimą. Miẽrkavoju, kaip čia padarius.
5. taikyti: Miẽrkavok į duris.
apmierkavóti. apsvarstyti, apgalvoti: Dirba ir pirma neapmierkavoja, kaip paskiau gali būt.
atmierkavóti. atseikėti: Atmierkavók litrą pieno.
išmierkavóti. ištaikyti, kad pakaktų: Ar negal teip išmierkavót, kad išeitų dvejos kelinės?. Šieno išsimierkavójo per žiemą.
numierkavóti. nutaikyti: Jis numiẽrkavojo lygiai. Numiẽrkavojęs įsemk kokį gorčių grūdų.
pamierkavóti.
1. apskaičiuoti, pasvarstyti, stengiantis ištaikyti: Pamierkavok kiek ir pasemk grūdų duonai. Pamierkavójo, kiek šiaudų užtektų vienai karvei iššerti, tiek ir davė. pagalvoti, apsvarstyti: Reikia pamierkavot, ką čia padarius. Pamiẽrkavok, ar galėsi su manim keliauti. Pasimiẽrkavok ir eik tiesiog pro mišką.
2. įsakyti, patvarkyti: Kaip pamiẽrkavosi, teip būs gerai.
sumierkavóti. sugalvoti: Nebesumierkavóju, kas čia bepadarius.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.