miẽšti, -ia, -ė.
1. daryti mišinį, maišyti: Aš miešiù jovalą, pridėdamas miltų į lapus. Vandenį į vyną nemiẽšk, t. y. nepilk vandenį į vyną.
2. skiestis.
3. raugti, daryti (alų, midų): Miešiu midų. Randu savo tetuželį didžiai n'atspėjantį: alutį bedarant, midutį bemiešiant. Gėrė alų, miešė medų (midų) .
4. saldinti (ppr. su medumi): Aš miešiù, t. y. darau saldų. Alų miešti, pamiešti. Mieštas, mieštinis gėrimas. Bus padėta arielkos mieštos.
5. drumsti: Žvejojant reik vandenį miešti: žuvys kilsta į paviršių. Kas leido vandenį miẽšti?! suktis, kvaišti: Man par skaitymus galva pradėjo miešties.
6. eiti, nešdintis: Mieškis pro duris ir daugiau nekalbėk!
apmiẽšti, -ia, àpmiešė.
1. užraugti (alų).
2. pasaldinti.
atmiẽšti, -ia, àtmiešė.
1. atskiesti: Neatmieši su litru pieno katilo košės. Atmiešk molį – tokiu tirštu negalima lipdyti. Nereikėjo duoti vieno spirito gerti – reikėjo par pusę su vandeniu atmiẽšti. Buvo per daug užrūgęs alus, dabar àtmiešiau vandeniu, tai vėl gali gert. Àtmiešė rūgštį. | Tai dirsės duoną atmiẽšia (pagadina) . Drevėse dažnai rasdavau medaus, jį valgydavau su duona arba, atsimiešęs su vandeniu, gerdavau. Inpilsiu pieno, ir atsmieš sūrumas. Pirmieji keliautojo įspūdžiai tučtuojau atsimiešia daug gilesniais pergyvenimais.
2. pasaldinti.
įmiẽšti, -ia, į̃miešė. įmaišyti, įlieti į ką nors. . Pyktis buvo bepradedąs įsimiešti į jo mintis.
išmiẽšti, -ia, ìšmiešė.
1. atskiesti: Išmiẽšti medų su vandenimi. Išmiešk kopūstų sultį su [v] andeniu ir aplaistyk daigus – nebkirs sausis.
2. ištirpdyti: Pirma išmiešk druską vandenė [je],
o paskuo tik dėk miltus. Išmiẽšk lazurką.
3. išeiti, išsinešdinti: Išsimiešk, vyreli, iš šitų panų tarpo – jos tavęs neapkenčia.
numiẽšti, -ia, nùmiešė.
1. pasaldinti: Kas ta arbata? Tai tiktai vanduo numieštas.
2. atskiesti: Cukrus numiešia puplaiškių šaknų kartumą. Ona savo gražumu visas numiẽšia (viršija, nukonkuruoja) .
pamiẽšti, -ia, pàmiešė. pasaldinti: Pamiešk vandenį medum, tai bus mieštikis. Aš tau pamiešiu saldžios arielkytės. Pasimiešiù [v] andenėlio ir su duonele pavalgau.
pramiẽšti, -ia, pràmiešė.
1. praskiesti: Arielkėlė manyta, gaspadorių daryta, bitelių sunešta, meduliu pramieštà. padaryti mišrų, sumaišyti: Jau pramiešė Rizgūnus naminykai.
2. padaryti drumzliną, nešvarų: Nepràmiešė vandens tos gijos – matyt, gera dažyvė yr buvusi. Pirkau gerai išplauto sviesto – nepramiešė nė miešte vandens.
primiẽšti, -ia, prìmiešė.
1. pridaryti (miešimo), užraugti (vyno): Prìmiešiau miešimo, nors galvą trink. Kam prìmiešei tiek miešimo, kas jį beišvalgys!. Aš miegelio nemiegojau, prisikepus pyragėlių, prisimiešus žalio vyno.
2. atskiesti: Jis primiešė vyną vandenimi.
sumiẽšti, -ia, sùmiešė.
1. sudrumsti: Sùmieštas [v] anduo užvis lydekoms netinka. Pradėjau graibyti kaip žuvis sumieštame vandenė [je]. Atlėkė sakalas, iš jūros gaigalas ir sumiešė [v] andinelį į juodą purvelį. Vanduo prūde taip nuseko, kad nebegal nė marškinių išskalauti – tujau pat susìmieša. suplakti: Sumiešk vaistus ir gerk.
2. atskiesti: Reikėj [o] sumiẽšt [degtinės] ir nusivežt.
užmiẽšti, -ia, ùžmiešė.
1. užsaldinti (ppr. su medumi): Jei degtinė prasta, tai ji užmiešiama medumi. Virinant užmiešė medumi arielką, kad būtum saldi. Šmoteliu durnacukrio užmieštái visą šulnį.
2. užmaišyti: Duoną ùžmiešiau.
3. sudrumsti: Jau užmieštas kiaušis, bet dar neužperėtas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.