išmikčioti

mikčióti, -iója, -iójo

1. su užsikirtimais kalbėti, miksėti; meknoti: Mermeklis mikčió [ja] šnekėdamas: i i i, mi mi mi. Ė kai gieda, nemikčiója. Jis mikčiodamas kalba, taip apsigimęs. Ir dabar sunkiai šneka, mikčiója. Kaip tik išsigąsta, tuoj ima mikčioti kalbėdamas. Kai pakaušį susimuša, tai ir mikčiójasi šnekà. neaiškiai, užsikertant ištarti: Jonulis paėmė laišką, iš visų pusių jį apžiūrėjo ir ėmė skaityti, mikčiodamas kiekvieną žodį.

2. neaiškiai, nesklandžiai kalbėti, nežinant ar vengiant tiesiai pasakyti: Ko mikčióji, kalbėk aiškiai! Juozas nukaito, ėmė mikčioti. Ko čia mikčióji – sakyk, kad sakai! Nemikčiók taip, kaip maluodamas.

3. mekenti: Ožys tą kalbą girdėjo, man veselės pavydėjo bliaudams, mikčiodams ir barzelę purtydams.
išmikčióti. mikčiojant ištarti: Ji nieko negalėjo išmikčioti. Mūsų senį suėmė! – vos išmikčiojo.
numikčióti. mikčiojant, neaiškiai pasakyti: Ką jis tenai numikčiójo, nesupratau.
pamikčióti.

1. mikčioti, neaiškiai kalbėti kurį laiką: Jis tik pamikčiójo ir nieko nepasakė. Kalbėtojas paprunkštė, pamikčiojo, ir buvo viskas. Valandėlę pamikčiojęs, stvėrėsi šitokio įrodinėjimo.

2. truputį užsikertant kalbėti, mikčioti: Šneka kiek pamikčiódamas.
pramikčióti. pratarti, pasakyti neaiškiai, mikčiojant: Paklaustas led pramikčiójo, ko atėjo. Jis pramikčiojo vieną kitą žodį.
sumikčióti.

1. mikčiojant pratarti: Sumikčiójo sau po nosia – nieko negalėjau suprast.

2. truputį pamikčioti, miktelėti: Jis, truputį sumikčiojęs, atsakė. Užsikirto kalbėdamas ir, ieškodamas žodžių, kelis sykius sumikčiojo.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>mikčióti, </b>-iója, -iójo<br/>1. <span class="explanation">su užsikirtimais kalbėti, miksėti; meknoti: </span> Mermeklis mikčió [ja] šnekėdamas: i i i, mi mi mi. Ė kai gieda, nemikčiója. Jis mikčiodamas kalba, taip apsigimęs. Ir dabar sunkiai šneka, mikčiója. Kaip tik išsigąsta, tuoj ima mikčioti kalbėdamas. Kai pakaušį susimuša, tai ir mikčiójasi šnekà. <span class="explanation">neaiškiai, užsikertant ištarti: </span> Jonulis paėmė laišką, iš visų pusių jį apžiūrėjo ir ėmė skaityti, mikčiodamas kiekvieną žodį. <br/>2. <span class="explanation">neaiškiai, nesklandžiai kalbėti, nežinant ar vengiant tiesiai pasakyti: </span> Ko mikčióji, kalbėk aiškiai! Juozas nukaito, ėmė mikčioti. Ko čia mikčióji – sakyk, kad sakai! Nemikčiók taip, kaip maluodamas. <br/>3. <span class="explanation">mekenti: </span> Ožys tą kalbą girdėjo, man veselės pavydėjo bliaudams, mikčiodams ir barzelę purtydams. <br/><b>išmikčióti</b>. <span class="explanation">mikčiojant ištarti: </span> Ji nieko negalėjo išmikčioti. Mūsų senį suėmė! – vos išmikčiojo. <br/><b>numikčióti</b>. <span class="explanation">mikčiojant, neaiškiai pasakyti: </span> Ką jis tenai numikčiójo, nesupratau. <br/><b>pamikčióti</b>. <br/>1. <span class="explanation">mikčioti, neaiškiai kalbėti kurį laiką: </span> Jis tik pamikčiójo ir nieko nepasakė. Kalbėtojas paprunkštė, pamikčiojo, ir buvo viskas. Valandėlę pamikčiojęs, stvėrėsi šitokio įrodinėjimo. <br/>2. <span class="explanation">truputį užsikertant kalbėti, mikčioti: </span> Šneka kiek pamikčiódamas. <br/><b>pramikčióti</b>. <span class="explanation">pratarti, pasakyti neaiškiai, mikčiojant: </span> Paklaustas led pramikčiójo, ko atėjo. Jis pramikčiojo vieną kitą žodį. <br/><b>sumikčióti</b>. <br/>1. <span class="explanation">mikčiojant pratarti: </span> Sumikčiójo sau po nosia – nieko negalėjau suprast. <br/>2. <span class="explanation">truputį pamikčioti, miktelėti: </span> Jis, truputį sumikčiojęs, atsakė. Užsikirto kalbėdamas ir, ieškodamas žodžių, kelis sykius sumikčiojo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.