mikénti, -ẽna, -ẽno. mykenti
1. mekenti, bliauti. Ko ta ožka mikẽna? Ožys mikẽna aple ožką. Prieinu artyn. Žiūrau, kad po balas baronas bėginėja ir mikẽna. Avys lauke mikẽna. Ko mikenì kaip gėriokas!
2. juoktis, kikenti: Jis visuomet taip mikẽna, vos galima užgirsti. Zidorius mikeno ir džiaugėsi, kad taip iš grabo sugrįžęs nugąsdino pačią.
3. neaiškiai kalbėti, mikčioti, miksenti: Mikẽna mikẽna, bijo ir žodžio ištart. Klausau. lyg kas ten niurna, mykena; ugi žiūriu – Vincas, pasidėjęs elementorių, veblias renčia, mokosi. | Antai vyras su boba mikẽna (kalbasi) .
atmikénti.
1. atsiliepti mikenimu: Ožys dar keletą kartų subliovė, bet į jo balsą tik aidas atmikeno.
2. ateiti, prisiartinti mikenant: Kieno čia tas ožys atmikẽno?
išmikénti. neaiškiai, mikčiojant ištarti, pasakyti: Mikena kai ožys ir nieko neišmikẽna.
pamikénti.
1. kiek mikenti, bliauti: Tik ožys uždarytas pamikẽno, ir vėl tylu.
2. pamikčioti.
sumikénti
1. surėkti mekenančiu balsu, sumekenti: Kažkur ožka sumikẽno, avis subliovė.
2. sumikčioti: Plonu balsu kažką sumikeno juokdamasis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.