miksė́ti, mìksi (-ia), -ė́jo.
1. užsikertant kalbėti, mikčioti: Mermeklis mìksi, t. y. ankščia. Gi tas, ką šnekėdamas mìksi. Mažas būdamas susitrenkė galvą, tai dar̃ mìksi.
2. neaiškiai, nesklandžiai kalbėti nežinant, ką pasakyti, murmėti: Nemiksė́k, žodį neužtrauk, sakyk stačiai. Kokia ten jo kalba – mìksi mìksi ir nieko nepasako. Nežino, ką sakyt, tik mìksi. Matyt, neišmoko pamokos, kad mìksia. Ko miksì, sakyk, kad žinai! Paklausiau – nesakė, kažką miksė́t pradėjo. Miksė́k nemiksė́k, kiek sutarei – užmokėk.
išmiksė́ti, ìšmiksi, -ė́jo. ištarti miksint: Miksi miksi ir nieko neìšmiksi. Miksi, kol išmiksi kokį žoduką.
numiksė́ti, nùmiksi, -ė́jo. neaiškiai pasakyti: Kažno ką numiksė́jo, nieko ir nepermaniau.
pamiksė́ti, pàmiksi, -ė́jo. truputį neaiškiai kalbėti, pamurmėti: Paprašiau arklio, pamiksė́jo, pamiksė́jo ir nedavė.
sumiksė́ti, sùmiksi, -ė́jo
1. neaiškiai ką pasakyti, sumikčioti: Aš jį klausiau, bet sumiksė́jo ir daugiau nieko nesakė. Sumiksė́jo per miegą, bet ką – nesupratau. Visas tas aimanas išsakė nė nesumiksėjusi.
2. miksint susikalbėti: Šiap tep juodu susimiksė́jo, pirštais susirodė ir išėjo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.