mìlminti, -ina, -ino
1. apgaulingai vilioti, žadėti: Pradėjo tas biesas pono nabaštikas milminti, įkalbinėti mums. Ans tą mergą mìlmina, mìlmina, o kaip reiks žanytis, i nebžanysias. Jis mane visą laiką mìlmino, mìlmino, o kai reikia, tai ėmė ir nedavė.
2. atidėlioti, vilkinti: Ans mane neveda, tik mìlmina ir mìlmina.
apmìlminti. apgauti: Po sūdu išpasakosi, kaip mus ponas apmilmino.
išmìlminti. išvilioti: Tam tespausdiną tuos raštus vokiečiai, kad galėtų nuo mūsų pinigus išmilminti, išvilioti. Mažai teturėjau grūdų, atejo, prašė, prašė, ir išmìlmino. Iš jo nei dančiui rakčio neišmìlminsi.
pamìlminti. pavilioti: Milmink, bene pamìlminsi mergą audėją.
primìlminti
1. prikalbėti: Primìlmino eiti į pirtį.
2. prisigerinti, įsiteikti: Prisimìlmino gerumu, atsiskyrė blogumu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.