miñdžikuoti, -uoja, -avo, mindžikúoti, -úoja, -ãvo.
1. minti nuo kojos ant kojos, trypinėti vietoje: Ko jie čia dabar miñdžikuoja ant vietos? Nusistovėjęs Armino žirgas kasė žemę kojomis ir mindžikavo, negaudamas laisvos. Žmonės mindžikuoja, trina rankas ir nosis, stengdamiesi sušilti. Aš mindžikuoju vietoje ir nedrįstu jai atsakyti. Vaikiščias tik miñdžikuoja – baisiai nori bėgti.
2. vietoje vaikštinėti, žingsniuoti, tupinėti: Tu tai ir miñdžikuoji be darbo. Ką po namus miñdžikuoji, tai da kojų neskauda.
3. minti, trempti kojomis: Ką čia miñdžikuoji po kojom – pakelk i padėk!
išmiñdžikuoti. pratrypinėti kurį laiką vietoje.
pamiñdžikuoti. vietoje patrypčioti: Įėjęs pamiñdžikavo pas duris i vė išėjo. Vaikas, ant daikto pamindžikavęs ir grindis kojomis pašiūravęs, greit vėl sprūsta į savo vietą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.