išminėti

minė́ti, mìni (-ė́ja), -ė́jo

1. kalboje ar rašte vardyti ką, sakyti kieno vardą, kalbėti apie ką: Nors jūsų aš vardų nebeminėsiu, bet jus minės su pagarba ainiai. Kas čia mañ mìni, kad taip žagsiu? Jis minė́jo velnį penkius kartus. Lietuviai nors gyveno senuose laikuose stabmeldystėj, bet tvaną minėjo savo pasakose. Seniejie metraščiai aiškiai minėja giminę Gelionių. Žmogaus geri darbai tėra minėtini. Pirmai minėtas, sakytas. Ir kitų dievų vardo neminėsite. Vilką mìnam, vilkas keliu bėga. Kam tas minėt, kas puodan nedėt (nereikia kalbėti apie nesusijusius dalykus) . Minėtinų žodžių (Minėtinus žodžius) nekalbėk (venk žodžių, kurie verčia galvoti kalbančiojo nenaudai) .

2. atgaivinti atmintyje, prisiminti; galvoti apie tai, kas buvo, praėjo: Kap kasiau bulbas, tiek aš jų. minė́jau. Aš minė́jau gerai viską, kap buvo. Kada jūs minė́site mane, minė́kite be apmaudo! Minė́si tu mane. Minėsi mano žodį (matysi, kad bus taip, kaip sakau) – jį sumuš. Manęs blogu žodžiu tu neminėk. Aukso žiedą nešiodama vis tave minėsiu. Aš ir šiandien miniu, kaip prieš daugel dienų mudu buvom šioj vietoj kartu. Luktelėk valandėlę, pataisysiu tau sriubos – ją minėsi visą gyvenimą. Šuo. čėsnies dyvinos bei turgaus tankiai minė́jo. Negirdėtas ir minėtinas stebuklas. Minėtinas, atmintinas, atmenamas. Girios ūžė ten, minėjo praeities laikus, kai lietuvis netikėjo, jog belaisviu bus. Čia ąžuolai ant kranto šlama lietuvių senovę minėdami.
minė́tinai. Kas jam bevaldant minėtinai žemėje nusidavė, įrašoma buvo.

3. turėti galvoje, neužmiršti, žinoti: Minėkit ne pragaištį, mirtį, kapus, bet kovą, vien kovą be galo. Be to, reikia minėti, jog čia turime dainuojamą kalbą. Reikia visada minėti, kad prūsai. turėjo savo ypatingą kalbą. Nuo tos labai minė́tinos vietos jis su savo žvėrimis į tolimą miestą nukeliavo. Kol gyvas aš tai minėsiu. Budėkite ir minėkite, jog nepaliovęs esmi tris metus dieną ir naktį kožną jūsų su ašaromis graudenti. Minėk smerčio. Minėk sau, jog, ižtrauktas ižg galybės tamsumų, perneštas esi šviesosp. Sūdną dieną minėti. paisyti, žiūrėti: Vienog visados reik minėti an to, idant visur ant medžių paliktų gauja reikalingų šalinių atželų. Neminėdamys ant rudinies kelio, lytaus ir darganos, vokyčiai įsigrūdžia į Žemaičius.

4. versti galvoti apie tai, kas buvo, praėjo; priminti: Neminėk man praeities. Kur mano dainos ir sapnai? Nebeminėkit jųjų. Jie vysta jau seniai seniai tarp lapų vystančiųjų. Miniu ką, raginu. Kas pernykštį mini (kas praeitį prikaišioja), tam į kaktą vinį.

5. švęsti atminimus, metines, sukaktį: Pabaltijo respublikos su dideliu entuziazmu minėjo dvidešimt penkerių tarybinio gyvenimo metų jubiliejų.
atminė́ti, àtmini, -ė́jo

1. paminėti: Ir D. Luterus teipojeg tūloje vietoje atminėdlavo.

2. atsiminti: Da kokių giesmių atsiminėk.
įsiminė́ti, įsìmini, -ė́jo stengtis atsiminti: Kad bobutė įsiminė́ [ja],
ana daug papasako [ja] visokių istorijų. Įsiminė́jau ir atminiau.
išminė́ti, ìšmini, -ė́jo. pasakyti visus vardais, išvardinti, išskaičiuoti: Jis išminėjo paskui visų javų vardus, kuriuos tik žinojo. Kur čia viską išminėsi!
numinė́ti, nùmini, -ė́jo. užsiminti kalbant, nukalbėti apie ką: Mes jum va ką tik numinė́jom. Da aš anandie numinė́jau, kad neateina. Nepaspėjom numinė́t, kad tu plonai apsivilkęs, tuoj ir pradėjo lyt. Ar pažįstat šitą žmogų? Jau anas minėtas ir numinė́tas. Gražią mergą bernai nùmini.
paminė́ti, pàmini, -ė́jo

1. pavadinti vardu, pasakyti kieno vardą, pakalbėti apie ką: Paminėt kalbant ką. Rūtytes skyniau, pašokterėjau. Kas mane paminėjo? Ans muni tankiai paminė́ [ja]. Grūdas garstyčios nesukrimstas ir nesutrintas nedaro tų veikalų, kuriuos paminėjau. Tarė žodžius paminėtus. Dažnai randame Sename Testamente tą žodį Dievas po tris kartus paminėtą. Nepaminėta ne pakalba (jei kuris nors dalykas neiškeliamas, apie tai ir nekalbama) . Nepaminėta nepakalbėta. užsiminti: Maža, ką paminėjai – reikė akuratniai pasakyt. Reikia paminėti, kad Petras Sabaliūnas labai mylėjo bites. Paminė́kit jam mūsų senąją bičiulystą.

2. atgaivinti atmintyje, prisiminti: Mėgdavo paplepėti, pasijuokti, senovės baudžiavos laikus paminėti. Krisi – kaip didvyrį visi paminės. Aš tau sakau, paminėsi tu mano žodį (matysi, kad bus taip, kaip sakau) ! Paminė́si! Aš tau nedovanosiu. Šiąmetinę vasarą artojai tai paminės! Paminėtas metas bus su bitėm (nėra medaus) . Tokie ledai paminėtini bus ant ilgo laiko. Savo mergužėlę ilgai paminė́siu. Kas mane paminės, kaip tu mirsi?! Kai jūs sėstės až stalelio, paminėkit mane. Į ranką žiūrėsiu, tave paminė́siu. Paminėtas nebžūs, pakilnotas nebpūs. Gerą pamini geru, o blogą blogu.

3. atšvęsti sukaktį: Kad ne toki dalykai, tai ir šimtą [metų] paminė́tau.

4. patarti: Abejojančiam gerai paminė́t.

ant kačérgos pàminint. amžiną atilsį: Ot buvo geras, an kačergos paminint, tas mūs kavolius.
pérminėti.

1. užsiminti kalbant, pašnekėti apie ką: Dar̃ mes jus. čia tik perminėjome.

2. iš eilės paminėti, prisiminti: Gintautas, perminėdamas viso laiko pašnekesius su liaudimi, neatsiminė mažiausios dėmelės negarbės, skriaudos.
praminė́ti, pràmini, -ė́jo.

1. užsiminti, paminėti: Ir parvažiavo savan dvarelin ir praminėjo savai motulei, kad pasdabojo tą putinėlį.

2. prisiminti: Daug prajėvų aba naujienų. dėjos, kiek tiktai gal praminėtis.

3. iš eilės, vieną po kito minėti: Motina mano, mieliausioj mano, tai aš praminėjau tavo visus žodelius.
priminė́ti, prìmini, -ė́jo

1. sukelti atmintyje, priminti: Duos kokį nieką, o paskui ir priminė́ja visą amžių. Šiandien priminė́jo vakarykščią kalbą. Jau visos priminėtos valandos senosios. O todėl mumus čionai. tus žodžius priminėt teikės. Visų didžių darbų. priminėjom ir mokinamesi. Čia gali priminėtis, idant nuodėmės. saugotųs kiekvienas.

2. atsiminti, prisiminti: Aš dar priminė́ju vyskupo Valančiaus laikus. Kai kelnes dėvėsi, muni priminėsi.
suminė́ti, sùmini, -ė́jo. išvardyti: Kreipimesi suminimi stambūs įrenginiai, kurie pradės veikti iki penkmečio pabaigos. Nepeiktinus dalykus suminėjau.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>minė́ti, </b>mìni (-ė́ja), -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">kalboje ar rašte vardyti ką, sakyti kieno vardą, kalbėti apie ką: </span> Nors jūsų aš vardų nebeminėsiu, bet jus minės su pagarba ainiai. Kas čia mañ mìni, kad taip žagsiu? Jis minė́jo velnį penkius kartus. Lietuviai nors gyveno senuose laikuose stabmeldystėj, bet tvaną minėjo savo pasakose. Seniejie metraščiai aiškiai minėja giminę Gelionių. Žmogaus geri darbai tėra minėtini. Pirmai minėtas, sakytas. Ir kitų dievų vardo neminėsite. Vilką mìnam, vilkas keliu bėga. Kam tas minėt, kas puodan nedėt <span class="explanation"> (nereikia kalbėti apie nesusijusius dalykus) </span>. Minėtinų žodžių (Minėtinus žodžius) nekalbėk <span class="explanation"> (venk žodžių, kurie verčia galvoti kalbančiojo nenaudai) </span>. <br/>2. <span class="explanation">atgaivinti atmintyje, prisiminti; galvoti apie tai, kas buvo, praėjo: </span> Kap kasiau bulbas, tiek aš jų. minė́jau. Aš minė́jau gerai viską, kap buvo. Kada jūs minė́site mane, minė́kite be apmaudo! Minė́si tu mane. Minėsi mano žodį <span class="explanation"> (matysi, kad bus taip, kaip sakau) </span> </span> – jį sumuš. Manęs blogu žodžiu tu neminėk. Aukso žiedą nešiodama vis tave minėsiu. Aš ir šiandien miniu, kaip prieš daugel dienų mudu buvom šioj vietoj kartu. Luktelėk valandėlę, pataisysiu tau sriubos – ją minėsi visą gyvenimą. Šuo. čėsnies dyvinos bei turgaus tankiai minė́jo. Negirdėtas ir minėtinas stebuklas. Minėtinas, atmintinas, atmenamas. Girios ūžė ten, minėjo praeities laikus, kai lietuvis netikėjo, jog belaisviu bus. Čia ąžuolai ant kranto šlama lietuvių senovę minėdami. <br/><b>minė́tinai</b>. Kas jam bevaldant minėtinai žemėje nusidavė, įrašoma buvo. <br/>3. <span class="explanation">turėti galvoje, neužmiršti, žinoti: </span> Minėkit ne pragaištį, mirtį, kapus, bet kovą, vien kovą be galo. Be to, reikia minėti, jog čia turime dainuojamą kalbą. Reikia visada minėti, kad prūsai. turėjo savo ypatingą kalbą. Nuo tos labai minė́tinos vietos jis su savo žvėrimis į tolimą miestą nukeliavo. Kol gyvas aš tai minėsiu. Budėkite ir minėkite, jog nepaliovęs esmi tris metus dieną ir naktį kožną jūsų su ašaromis graudenti. Minėk smerčio. Minėk sau, jog, ižtrauktas ižg galybės tamsumų, perneštas esi šviesosp. Sūdną dieną minėti. <span class="explanation">paisyti, žiūrėti: </span> Vienog visados reik minėti an to, idant visur ant medžių paliktų gauja reikalingų šalinių atželų. Neminėdamys ant rudinies kelio, lytaus ir darganos, vokyčiai įsigrūdžia į Žemaičius. <br/>4. <span class="explanation">versti galvoti apie tai, kas buvo, praėjo; priminti: </span> Neminėk man praeities. Kur mano dainos ir sapnai? Nebeminėkit jųjų. Jie vysta jau seniai seniai tarp lapų vystančiųjų. Miniu ką, raginu. Kas pernykštį mini <span class="explanation"> (kas praeitį prikaišioja), </span> tam į kaktą vinį. <br/>5. <span class="explanation">švęsti atminimus, metines, sukaktį: </span> Pabaltijo respublikos su dideliu entuziazmu minėjo dvidešimt penkerių tarybinio gyvenimo metų jubiliejų. <br/><b>atminė́ti, </b>àtmini, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">paminėti: </span> Ir D. Luterus teipojeg tūloje vietoje atminėdlavo. <br/>2. <span class="explanation">atsiminti: </span> Da kokių giesmių atsiminėk. <br/><b>įsiminė́ti, </b>įsìmini, -ė́jo <span class="explanation">stengtis atsiminti: </span> Kad bobutė įsiminė́ [ja], ana daug papasako [ja] visokių istorijų. Įsiminė́jau ir atminiau. <br/><b>išminė́ti, </b>ìšmini, -ė́jo. <span class="explanation">pasakyti visus vardais, išvardinti, išskaičiuoti: </span> Jis išminėjo paskui visų javų vardus, kuriuos tik žinojo. Kur čia viską išminėsi! <br/><b>numinė́ti, </b>nùmini, -ė́jo. <span class="explanation">užsiminti kalbant, nukalbėti apie ką: </span> Mes jum va ką tik numinė́jom. Da aš anandie numinė́jau, kad neateina. Nepaspėjom numinė́t, kad tu plonai apsivilkęs, tuoj ir pradėjo lyt. Ar pažįstat šitą žmogų? Jau anas minėtas ir numinė́tas. Gražią mergą bernai nùmini. <br/><b>paminė́ti, </b>pàmini, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">pavadinti vardu, pasakyti kieno vardą, pakalbėti apie ką: </span> Paminėt kalbant ką. Rūtytes skyniau, pašokterėjau. Kas mane paminėjo? Ans muni tankiai paminė́ [ja]. Grūdas garstyčios nesukrimstas ir nesutrintas nedaro tų veikalų, kuriuos paminėjau. Tarė žodžius paminėtus. Dažnai randame Sename Testamente tą žodį Dievas po tris kartus paminėtą. Nepaminėta ne pakalba <span class="explanation"> (jei kuris nors dalykas neiškeliamas, apie tai ir nekalbama) </span>. Nepaminėta nepakalbėta. <span class="explanation">užsiminti: </span> Maža, ką paminėjai – reikė akuratniai pasakyt. Reikia paminėti, kad Petras Sabaliūnas labai mylėjo bites. Paminė́kit jam mūsų senąją bičiulystą. <br/>2. <span class="explanation">atgaivinti atmintyje, prisiminti: </span> Mėgdavo paplepėti, pasijuokti, senovės baudžiavos laikus paminėti. Krisi – kaip didvyrį visi paminės. Aš tau sakau, paminėsi tu mano žodį <span class="explanation"> (matysi, kad bus taip, kaip sakau) </span> </span> ! Paminė́si! Aš tau nedovanosiu. Šiąmetinę vasarą artojai tai paminės! Paminėtas metas bus su bitėm <span class="explanation"> (nėra medaus) </span>. Tokie ledai paminėtini bus ant ilgo laiko. Savo mergužėlę ilgai paminė́siu. Kas mane paminės, kaip tu mirsi?! Kai jūs sėstės až stalelio, paminėkit mane. Į ranką žiūrėsiu, tave paminė́siu. Paminėtas nebžūs, pakilnotas nebpūs. Gerą pamini geru, o blogą blogu. <br/>3. <span class="explanation">atšvęsti sukaktį: </span> Kad ne toki dalykai, tai ir šimtą [metų] paminė́tau. <br/>4. <span class="explanation">patarti: </span> Abejojančiam gerai paminė́t. <br/><b></b><br/><b>ant kačérgos pàminint</b>. <span class="explanation">amžiną atilsį: </span> Ot buvo geras, an kačergos paminint, tas mūs kavolius. <br/><b>pérminėti</b>. <br/>1. <span class="explanation">užsiminti kalbant, pašnekėti apie ką: </span> Dar̃ mes jus. čia tik perminėjome. <br/>2. <span class="explanation">iš eilės paminėti, prisiminti: </span> Gintautas, perminėdamas viso laiko pašnekesius su liaudimi, neatsiminė mažiausios dėmelės negarbės, skriaudos. <br/><b>praminė́ti, </b>pràmini, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">užsiminti, paminėti: </span> Ir parvažiavo savan dvarelin ir praminėjo savai motulei, kad pasdabojo tą putinėlį. <br/>2. <span class="explanation">prisiminti: </span> Daug prajėvų aba naujienų. dėjos, kiek tiktai gal praminėtis. <br/>3. <span class="explanation">iš eilės, vieną po kito minėti: </span> Motina mano, mieliausioj mano, tai aš praminėjau tavo visus žodelius. <br/><b>priminė́ti, </b>prìmini, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">sukelti atmintyje, priminti: </span> Duos kokį nieką, o paskui ir priminė́ja visą amžių. Šiandien priminė́jo vakarykščią kalbą. Jau visos priminėtos valandos senosios. O todėl mumus čionai. tus žodžius priminėt teikės. Visų didžių darbų. priminėjom ir mokinamesi. Čia gali priminėtis, idant nuodėmės. saugotųs kiekvienas. <br/>2. <span class="explanation">atsiminti, prisiminti: </span> Aš dar priminė́ju vyskupo Valančiaus laikus. Kai kelnes dėvėsi, muni priminėsi. <br/><b>suminė́ti, </b>sùmini, -ė́jo. <span class="explanation">išvardyti: </span> Kreipimesi suminimi stambūs įrenginiai, kurie pradės veikti iki penkmečio pabaigos. Nepeiktinus dalykus suminėjau.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.