mirdinė́ti, -ė́ja, -ė́jo
1. mirti 1: Mirdinė́ti yra mirti po biškį. Pradėjo ir pas mus mirdinė́ti po truputį – mat visumet ant pavasario taip pasitaiko. Daug žmonių mirdinė́ [ja] [šįmet].
2. merdėti: Šimtinyko nekurio tarnas sergąs bemirdinėjo, kuris jam buvo brangus.
apmirdinė́ti
1. apmirti 4: Duktė apmirdinė́ja. Nuo mušimo jis apmirdinė́davo. Girdėjau, kad jūs Jonas apmirdinė́ja.
2. po truputį išmirti, išmirinėti: Apmirdinė́jo seniejai.
atmirdinė́ti. atmirti: Itokia sunki ir šalta žiema – dyvai, ką bitės atmirdinėja!
išmirdinė́ti. išmirti 1: Galėjėm jau išmirdinė́ti. Po tai ligai labai išmirdinė́j [o] žmonės. Naujasis miestas lyg išmirdinėjo.
panumirdinė́ti. panumirti: Seni panumirdinė́jo, o jauni nemoka [lietuviškai].
pamirdinė́ti. pamirti 1: Seni pamirdinė́ja, o jauni išvažiuodinėja.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.