išmirkčioti

.
mìrkčioti, -ioja, -iojo.

1. akių vokus dažnai greitai suglausti ir atleisti; markstytis, mirksėti: Miegūstas žmogus blūsčio [ja] kaip varlė iš maurų, t. y. mìrkčio [ja]. Jo akys mìrkčioja. Vaikas dar labiau pakėlė galviukę aukštyn, mirkčiodamas akimis, kurios beveik jau pilnos buvo ašarų. Mìrkčioja viena akia. Vištelė mirkčiojo vieną akį ir apskritai atrodė labai išmintinga. Mìrkčiojamoji plėvė. Mìrkčio [ja] kaip pelė, iš pieno išbridusi. Mìrkčioji kaip pelė, į miltus įrėplinusi. Ko čia mirkčioji kaip varlė kruopose? Tu nemìrkčiok kai piene kačiukas. Gera (geria) stiklinėms, net nemìrkčiojęs (godžiai) . Tylėtum ir mirkčiotum (visai tylėtum, nesikištum) .

2. duoti ženklą, vadinti, kviesti mirksint: Žmonės gudriai mirkčiojo vieni kitiems ir šaipėsi. Kad vadina, mìrkčio [ja] akimis. Ė jam vis mìrkčioja. Dabar Gricius, truputį nuo meškos atsitraukęs, mirkčiojo ir tarė: „Lapele, eik po manęs (palaikyk mano pusę), gausi kas rytą vištą“.

3. šviesti, dažnai greitai prigęstant ir vėl sušvintant, blykčioti: Viskas nutilo, viskas nurimo, vienos tik žvaigždės mirkčioja, dega. Ko ta šviesa mìrkčioja – pataisyk knatą! Lempa mìrkčio [ja].
išmìrkčioti

1. ką nors įkritusį į akis pašalinti mirkčiojimu: Jei neišimsi teip, tai išmìrkčiosi.

2. užtektinai, iki valios pamirkčioti akimis: Gerai išsimirkčiojęs, pagaliau pasižiūrėjo.
numìrkčioti. mirkčiojant nutolti: Mažosios mašinos švelni, klastinga akis numirkčiojo paskui jį.
pamìrkčioti. kurį laiką pamirksėti akimis: Vaikinas iš pradžių sumišęs pamirkčiojo, bet paskui staiga ėmė kvatoti.
pramìrkčioti. mirkčiojant įpratinti žiūrėti: Pramirkčioti akis rytmetį.
sumìrkčioti.

1. keletą kartų greitai užmerkti ir atmerkti akis, sumirksėti: Ji sumirkčiojo akimis.

2. susitarti, susišnekėti (ppr. mirkčiojant, slapta, kitiems nematant), susimirksėti: Jis susimirkčiojo gale su kažin kokia jauna geltonkepure našle.

3. sublykčioti: Keistai sumirkčiojo žvakės.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>mìrkčioti, </b>-ioja, -iojo. <br/>1. <span class="explanation">akių vokus dažnai greitai suglausti ir atleisti; markstytis, mirksėti: </span> Miegūstas žmogus blūsčio [ja] kaip varlė iš maurų, t. y. mìrkčio [ja]. Jo akys mìrkčioja. Vaikas dar labiau pakėlė galviukę aukštyn, mirkčiodamas akimis, kurios beveik jau pilnos buvo ašarų. Mìrkčioja viena akia. Vištelė mirkčiojo vieną akį ir apskritai atrodė labai išmintinga. Mìrkčiojamoji plėvė. Mìrkčio [ja] kaip pelė, iš pieno išbridusi. Mìrkčioji kaip pelė, į miltus įrėplinusi. Ko čia mirkčioji kaip varlė kruopose? Tu nemìrkčiok kai piene kačiukas. Gera <span class="explanation"> (geria) </span> stiklinėms, net nemìrkčiojęs <span class="explanation"> (godžiai) </span>. Tylėtum ir mirkčiotum <span class="explanation"> (visai tylėtum, nesikištum) </span>. <br/>2. <span class="explanation">duoti ženklą, vadinti, kviesti mirksint: </span> Žmonės gudriai mirkčiojo vieni kitiems ir šaipėsi. Kad vadina, mìrkčio [ja] akimis. Ė jam vis mìrkčioja. Dabar Gricius, truputį nuo meškos atsitraukęs, mirkčiojo ir tarė: „Lapele, eik po manęs <span class="explanation"> (palaikyk mano pusę), </span> gausi kas rytą vištą“. <br/>3. <span class="explanation">šviesti, dažnai greitai prigęstant ir vėl sušvintant, blykčioti: </span> Viskas nutilo, viskas nurimo, vienos tik žvaigždės mirkčioja, dega. Ko ta šviesa mìrkčioja – pataisyk knatą! Lempa mìrkčio [ja]. <br/><b>išmìrkčioti</b><br/>1. <span class="explanation">ką nors įkritusį į akis pašalinti mirkčiojimu: </span> Jei neišimsi teip, tai išmìrkčiosi. <br/>2. <span class="explanation">užtektinai, iki valios pamirkčioti akimis: </span> Gerai išsimirkčiojęs, pagaliau pasižiūrėjo. <br/><b>numìrkčioti</b>. <span class="explanation">mirkčiojant nutolti: </span> Mažosios mašinos švelni, klastinga akis numirkčiojo paskui jį. <br/><b>pamìrkčioti</b>. <span class="explanation">kurį laiką pamirksėti akimis: </span> Vaikinas iš pradžių sumišęs pamirkčiojo, bet paskui staiga ėmė kvatoti. <br/><b>pramìrkčioti</b>. <span class="explanation">mirkčiojant įpratinti žiūrėti: </span> Pramirkčioti akis rytmetį. <br/><b>sumìrkčioti</b>. <br/>1. <span class="explanation">keletą kartų greitai užmerkti ir atmerkti akis, sumirksėti: </span> Ji sumirkčiojo akimis. <br/>2. <span class="explanation">susitarti, susišnekėti (ppr. mirkčiojant, slapta, kitiems nematant), susimirksėti: </span> Jis susimirkčiojo gale su kažin kokia jauna geltonkepure našle. <br/>3. <span class="explanation">sublykčioti: </span> Keistai sumirkčiojo žvakės.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.