mirkìmas. → mirkti 1: Gal da bus brokas (nepakaks) mirkìmo kanapėm.
atmirkìmas. → atmirkti
1.
įmirkìmas. → įmirkti 2: Jau jo įmirkìmas į tą degtinę! Toks įmirkìmas į tą rūkymą, tai kad ir mirs – nenumes.
išmirkìmas.
1. → išmirkti 1: Linų išmirkìmas pareita nu linų gero išmirkymo.
2. sunykimas, sugedimas nuo mirkimo vandenyje: Nuo išmirkimo kviečius dar apsaugo sėjimas lysvėmis suartoje dirvoje.
numirkìmas. → numirkti
1.
pérmirkimas. → permirkti 1: Jis dėl permirkimo nesusirgo.
primirkìmas. → primirkti
1. Pesimizmu suprasime gilų primirkimą beviltiškumo.
sumirkìmas. → sumirkti
1.
užmirkìmas. → užmirkti: Didesnio ir pastovesnio užmirkimo sąlygomis moreniniai priemoliai irgi įgauna žalsvai melsvą spalvą. Dirvų užmirkimas labai sumažino derlių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.