mirksė́ti, mìrksi (-ia), -ė́jo, mìrksėti, -ėja (-i), -ėjo
1. greitai keletą kartų užsimerkti ir vėl atsimerkti: Jis mìrksi, kad družnos akys. Akys pradeda jam greitai mirksėti, ir didelės ašaros, šviesios kaip krikštolas, rieda jam per veidelį. Ji tyli ir tik žiūri į Vilių nemirksinčiom akim. Tavo dvi akelės gražesnės ir meiliau mirksi už visą dangaus skliautą. Akis mìrksi dukra pirm tąsymo drugio. | Bemirksint pavogė man arklį, t. y. bežiūrint. Ko mìrksi kaip rupkė piene! Ko mirksi kaip rupūžė kruopose! Mìrksi kap šuo rugienoj. Jis kalbėjo ir akim mirksė́jo (nenuoširdžiai kalbėjo) . Dabar tokie laikai. – tylėk ir mirksė́k (stenkis neįkliūti, niekur nesikišk) . Kožnas tyli ir mìrksėja. nesiryžti ką daryti, abejoti: Duok, ko prašau, daug nemirksė́k. Jis mirksė́jo mirksė́jo ir nieko nedavė.
2. duoti ženklą, stengtis patraukti dėmesį mirksėjimu: Jonas Petrei visą vakarą mirksė́jo mirksė́jo, o ta – nė nešypt. Mìrksisi abudu, susėdę viens prieš kitą.
3. šviesti greitai keičiant šviesos intensyvumą, blykčioti, žibsėti: Besišluostydamas nuo kaktos prakaitą, pakėliau galvą, žiūriu – pro pat pušies viršūnę mirksi danguje žiburėlis šaly debesio, po kuriuo ką tik saulė palindo. Mirksi žvaigždutės dangaus žydrumoje. Daugumas jų ėjo į Tamošiaus butą, kuriame beveik iki aušros mirksėjo žiburys. Uoste užsidegė žiburiai, ir raudoni, ir žali, ir melsvi švyturiai mirksi, tik mirksi visuose įlankos pakraščiuose. Lempa mìrksi – negaliu siūti. To žvakelė teip mìrksia, teip mìrksia.
atmirksė́ti. atsakyti akių mirksėjimu: Pranas mirksi Šeškienei, ši jam atmirksi, duodama ženklą tylėt.
išmirksė́ti.
1. mirksint pašalinti iš akies (krislą, dulkę).
2. šviesos signalais pranešti: Minininkas išmirksėjo, kad vis dar einąs audringas mitingas.
pamirksė́ti.
1. kurį laiką mirksėti: Kanopa tik pamirksėjo ir nieko neatsakė. Berniukas pamirksėjo akelėmis.
2. duoti ženklą mirksėjimu: Pamìrksėk, gal ir jis išeis. Jis pamirksėjo vaikinui akimis.
3. truputį pablykčioti: Lempa degė pamirksėdama.
pramirksė́ti. pražiopsoti nesiryžtant: Nevėpsok, Stanislovėli! Nusirpo merga, pirštus begraužianti. Pramirksėsi tu ją.
sumirksė́ti
1. greitai keletą kartų užsimerkti ir atsimerkti: Jis piktai sumirksėjo. | Jisai iš manę juokiasis, ale aš nė nesumìrksiu (nepaisau, nesijaudinu) .
2. susitarti mirksint akimis: Kas negerai – mes susmìrksim ir išeinam! Aš mačiau, kad anys susmirksėjo, tik nesupratau, ką.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.