išmirk|ti, išmirksta, išmirko
1. vandenyje būnant suminkštėti: išmirkusi duonos pluta. Molis per daug išmirko. Linai jau išmirko.
2. vandenyje būnant pasidaryti nesūriam: Silkės išmirko. išmirkimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.