x
.
išmisliñčius, -ė. išgalvotojas, galvočius; išradėjas: Kaip matau, tu, broluti, išmislinčius! Na, koks ten išmislinčius ir sugalvojo kalvaratą! Pagirtasis išmislinčius Edisonas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.