x
.
išmislìngas, -a.
1. sumanus, išradingas: Išmislingas vyras daug ką sugalvodavo ir padirbdavo. Už visokius amatninkus ji išmislingiausia.
2. fantastiškas, keistas, nepaprastas; keistabūdis, įnoringas: Jis. statydamas brangius ir išmislingus rūmus, smarkiai spaudė baudžiauninkus.
išmislìngai. Marškiniai, matės, paties susisiūti, nes per neišmislingai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.