x
.
išmìslininkas, -ė. išmisliniñkas.
1. galvočius, išradėjas: Iš to vaiko bus didelis išmìslininkas. Al', tas ponalis toks išmisliniñkas!
2. kas vis ko užsimano, ką išsigalvoja: Dar ko išsimanys, išmislininkas.
3. išdaigininkas, juokda rys: Toks išmìslininkas, ka nu! Išmìslininkai mergei į kamarą įleido ežį. Žmogus, apsidaręs kaip bezdžionė, bus išmisliniñkas, arba štukorius.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.