.
mìslinti, -ina, -ino. mislyti:
1. Alesiukas mìslino, kad mes iž jo juokėmės. Kiek tu mìslini gyvent, kad mìslini ženytis?! Teip negaliu šiandiej – ligotas, mislinu sirgt. Ar tavo, kūma, vištos jau deda? – Kur tau! Nei nemìslina.
2. Ką mìslini, seni, kad nieko nekalbi? Mislinu, ką šiandien darysime. Jau ma [n] nesimìslina apie dainas (neberūpi dainuoti) .
apmìslinti. apmislyti: Kap apmislinu įvykį, tai net plaukai šiaušiasi ant galvos. Apsimislinęs kap čigonas po kermošiaus. Apsimislinęs kalbėk, o nemislinęs tylėk.
įsimìslinti įsigalvoti: Kap aš insimìslinu, tai mislinu ir mislinu.
išmìslinti. išmislyti: Daugiau išmislino, negu tiesos pasakė.
pamìslinti. pamislyti: Išgirdęs tokią naujieną, pamislino sau, ar negalėtų jis su savo pulku žvėrių išgelbėt tos karalaitės. Ką jis pamislina, tą ir daro.
prasimìslinti. prasimanyti, išsigalvoti.
sumìslinti. sumislyti: Tai vot matot, ką durna sumìslino.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.