išmislioti

.
mislióti, -iója, -iójo. galvoti.
išmislióti

1. išgalvoti, prasimanyti: Tai netikę vaikai: niekuomet ramiai nepasėda, vis tura ką nors išmislióti.

2. būti nepatenkintam kuo, norėti ko kito: Užteks išmislióti – valgyk, ką turi po nosia. Ir su valgiu jis labai išmislió [ja].

3. išgalvoti ką nebūta, pramanyti: Išsimisliója juokų dalis. Jie ant manęs išsimisliója.
pramislióti. pramanyti: Nepramisliók nėkų.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>mislióti, </b>-iója, -iójo. galvoti. <br/><b>išmislióti</b><br/>1. <span class="explanation">išgalvoti, prasimanyti: </span> Tai netikę vaikai: niekuomet ramiai nepasėda, vis tura ką nors išmislióti. <br/>2. <span class="explanation">būti nepatenkintam kuo, norėti ko kito: </span> Užteks išmislióti – valgyk, ką turi po nosia. Ir su valgiu jis labai išmislió [ja]. <br/>3. <span class="explanation">išgalvoti ką nebūta, pramanyti: </span> Išsimisliója juokų dalis. Jie ant manęs išsimisliója. <br/><b>pramislióti</b>. <span class="explanation">pramanyti: </span> Nepramisliók nėkų.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.