išmislus

.
išmislùs, -ì.

1. išradingas, gudrus, prasimanantis: Žmogus išmislùs, kurs išmislija. Pagyrė Baltramiejus vaikelį, kad buvo išmislus ir darbininkas. Ans išmislùs yr su tuo sodnu, su toms daržžolėms. Yra keletas gandų, bet jie išmislių žmonių sukurti.
išmisliaĩ. Ir da taip išmisliai.

2. sąmojingas: Reikia pripažinti, kad autorius išmislus.

3. nepaprastas, išmoningas.
išmisliaĩ. Negražūs ir neišmisliai padirbti tie daiktai. Kitos vėl gyvena plačiomis draugystėmis, išmisliai sukrautuose lizduose.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>išmislùs, </b>-ì. <br/>1. <span class="explanation">išradingas, gudrus, prasimanantis: </span> Žmogus išmislùs, kurs išmislija. Pagyrė Baltramiejus vaikelį, kad buvo išmislus ir darbininkas. Ans išmislùs yr su tuo sodnu, su toms daržžolėms. Yra keletas gandų, bet jie išmislių žmonių sukurti. <br/><b>išmisliaĩ</b></b>. Ir da taip išmisliai. <br/>2. <span class="explanation">sąmojingas: </span> Reikia pripažinti, kad autorius išmislus. <br/>3. <span class="explanation">nepaprastas, išmoningas. </span> <br/><b>išmisliaĩ</b></b>. Negražūs ir neišmisliai padirbti tie daiktai. Kitos vėl gyvena plačiomis draugystėmis, išmisliai sukrautuose lizduose.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.