mìtinimas. → mitinti:
1. Toks galvijų mìtinimas maža kaštuoja.
2. Dėl mìtinimo gerai mitino, tik tie žodžiai buvo skaudi.
3. Ugnelės mìtinimas.
atmìtinimas. → atmitinti 2: Atmìtinimas tų karvių daug atsėjo.
įmìtinimas. → įmitinti: Tadang jumus vėl duos, kas est mažesnio, tai yra pakankamą įmitinimą ir apdengimą privalomą.
išmìtinimas. → išmitinti 1: Jei ganykla gera, tai jos užteks kumeliuko išmitinimui.
numìtinimas.
1. → numitinti: Su tokiu savo tų gyvulių numìtinimu, kad ką tik paeina! Ir numìtinimas jo galvijų: gal ėsti neduoda – tik gyvi!
2. išmaitinimas, išlaikymas (iki gyvos galvos), nukaršinimas: Jam atiduotas tėvų numìtinimas.
užmìtinimas. numitinimas 1: Ir užmìtinimas neišpasakytas, tartum ko duoti neturi: arkliai nepasvelka, o karvės neatsikelia.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.