ìšmonis.
1. išmonė 1: Mano ìšmonis minša, negaliu sumeigti, kaip čia apsiversti. Mano vaikai gerų ìšmonių. Gyveni kaipo jaučias ir asilas, katrie išmonio neturia. Tėvai, kad tavo mažas ìšmonis. Klausinėjo žirgelio: koksai bernelio būdelis, o koksai jo išmonis? Ar mano ne galva, ar ne ìšmonis? Aš įsitaisiau naujas stakleles iš savo išmonėlio. Ką aš padariau, jauna būdama, neišmonužy augdama, neišmonužy augdama!
2. išmonė 2: Tas vietininkas nėra kalbininkų išmonis. Rasi, savo išmonius ant kitų surašęs išleidai tarp žmonių? O jūsų dievaičiai kas yra? – Stuobriai, išmonių išmoniai.
3. išmonė 4: O juoba gebėk mokyties nu geresnio už savi nekaip sekti išmonius savo. Valgėj išmonių nedarąs. Nereikės mun visų ìšmonių (rinktinio, nepaprasto valgio) .
4. pramoga, vaišės: Vis šioks toks ìšmonis, ką darysi. Išmoniais ejo ir senovėj žmonys: kėlė balių atsvodį, krikštynų, veselių atsvodžius. Bene ir pas jūsų būs ìšmonis? O aš atleisiu pasiuntinėlį be kalbelės, be ìšmonių, tik su marga gromatėle.
5. išmonė 6: Dabar visokių tų išmonių yra: kitas kalio druskos sėja, kitas lygu vikių, vadinamųjų lubinų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.