.
mõnyti, -ija, -ijo (manić).
1. apgaudinėti: Ir neturi gėdos tu čia mažą vaiką monyti! Ans tik mõnija žmonis, teisybės pri ano nė [ra].
2. vilioti: Jis mõnijo, kol išmõnijo vis nuo manęs. Gana tau, mergele, berneliai monyti. Jį jau mõnija išeiti nuo tėvų.
3. burti, kerėti; užkalbėti (ligą): Mõnija drugį, tai pameta krėsti (žmogus nustoja sirgęs drugiu) . Ir kitos moteriškės monija, bet vis tai niekai.
4. išdykauti, juokus krėsti; vaipytis, kraipytis: Nesimonyk, eik namo, jau laikas gulti! Ko čia mõnijies, geriau eitum gyvulių apsiliuobti! Užteks mõnytis, eik imtis darbo.
5. rodytis kuo: Ans mõnijas vokietukas, velnis, t. y. rodos.
akìs mõnyti
1. meluoti, norint apgauti; apgaudinėti: Nemonyk mums akių, juk mes ne maži vaikai. Jie mums tik akìs mõnija, norėdami tę privilioti.
2. fokusus rodyti: Juokdariai turguj akis žmonėm monija.
apmõnyti.
1. apgauti, apsukti, suklaidinti, suvedžioti: Jis apmõnijo mane viliodamas, kol išgavo. Jį gali lengvai apmõnyt. Jį apmõnijo čigonas – už gerą arklį davė blogą. Ko ko, bet jau jo netikėk, jau jis ne vieną tokį apmõnijo. Apmoniju ką. Dūsauja, kaip gerų žmonių apmonytas.
2. užburti, užkerėti: O paikieji galatai, kas gi jus apmonijo, idant tiesai nebūtumbit paklusni?
akìs apmõnyti apgauti: Man kamėdijantai buvo akìs apmõniję. Tu tik pažiūrėk, jis tau akìs apmõnijo: davė ne pinigą, bet paprastą popierių. Apmõnijo akìs vaikiuo, i gana.
atmõnyti.
1. atvilioti: Atmõnijo in sau gyvent. Su bandele jo dabar neatmonytum. Ale tep kap atmõnijo jį kas nuo mūs – nė akių neparodo, o pirmiau atsikrėst negalėdavai.
2. atburti, atkerėti: Ką atmonyti, atžynauti. Ką nuo apžynavimo attaisyti.
įmõnyti
1. apmonyti 1: Jis taip mus įmõnijo, sakė, mašina paims, i nepaėmė.
2. įkalbėti, suvilioti: Inmõnijo mane važiuot.
išmõnyti. išvilioti, išgauti: Monijo, monijo, kole išmõnijo. Ana panorėjo išmonyt iš varnos sūrio. Jis mõnijo, kol išmõnijo vis nuo manęs. Pavasarį greit ir rugius išmõnija (sužaliuoja želmenys) .
numõnyti. nuvilioti: Pirma vaikščiojo bernas in vieną mergą, ė paskui kita numõnijo. Numõnyk tą šunį, kad neįkąstų.
pamõnyti.
1. pavilioti: Reikia senis Adomas pamõnyt, tai ateis in mus gyvent.
2. apkerėti, užburti: Kepurės nepamesk – da radęs kas pamonys. Ko tu vaikštai kaip pamonytas!
primõnyti. privilioti, prikalbinti: Primõnysiu aš tą paukštytę. Turi diedą tokį prismõnijus. Stirną prismõnijo in rankas.
sumõnyti.
1. suvedžioti, apgauti: Mergą sumõnijo i suėdė.
2. sukelti norą, pamasinti: Dar̃ (dabar) nueisi tu gult ir mane sumõnysi.
užmõnyti. užburti, užkerėti: Ką tu čia, vaikeli, imsi tą diržą, galbūt da koks užmonytas.
akìs užmõnyti apgauti: Mat tokiu būdu žmonėms akis užmonyt norėjo tas vilkas avikailyje!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.