išmoti

.
móti, mója, mójo.

1. daryti judesį ranka ar kuo kitu, duodant ženklą, kviečiant prisiartinti, atsisveikinant: Su pirštu mójau, kad šen eitum ans. Ant krantinės sustoję darbininkai mums moja, linki laimingo plaukiojimo. Kas kuo galėjo, skarutėmis, kepurėmis mojo. Mója kartą – nusigręžk, mója kitą – paklausyk. Mók nemók – ir su šunim neprisvysi. Per dvarelį jojau, su rankele mójau, šauktau mergelės – nežinau vardelio. Kai žalioj lankelėj žalią šieną pjoviau, savo mergužėlę rankele mójau. Sakydama tus žodžius, graudžiai verkė ir rankoms pagalbos mojo. Į kilpą stojau, su kardu mojau: sudiev broleliui ir seserėlėms. Moju galva, ranka. Ant tilto stovėdams, zuikutį šoviau, į šalį žiūrėdams, mergelę mojau. | Katė mója (su kojukėmis prausiasi) – svečių lauk. Tėveli, žiūrėk, kad moja svečių katė. Štai ten jam moja žalia šaka eglė.
motinaĩ. Motinaĩ mó [ja],
o nėko nesako. duoti ženklą mirksint, merkiant akį: Kurs akimis mója, tas piktai mislija.

2. kuo nors daryti mostą, mostelėti: Šoblia palei ausį mojo. O ans mojo and jų (mojavo rankomis, aiškinosi gestais) ir buvo nebyliu. O į vakarus, margoji, uodegytės ar nemoji?
rankà móti (į ką nors) nepaisyti, niekais nuleisti: Žiūrėdami žinybiškumo, tokie vadovai moja ranka į valstybės interesus.
apmóti. rankos mostu aprėžti ratą ore: Išejęs ant kalno, apmojęs ranka aplink ir sakąs: „Mano žemė“.
atmóti.

1. mojimu atsakyti į mojimą: Jis ranka pamojo mergužėlei, ji atmojo balta skarele.

2. atgal parkviesti, atšaukti mojant: Pamačiau, kad eina bernas ūlyčion, tai mot, mot, ir atmójau.

3. atginti mojant: Atmók avis nuog javų.

4. galvos ar rankos judesiu parodyti nesutikimą: Aš atmójau jamui, kad aš neisiu. Jam sakyk, tai jis atmója ranka. Atmoju galva.

5. prikviesti mojant: Katė prausiasi – svečią atmõs.

6. užsimoti: Kai atsimojau su lazda, tai tuoj liovės.
išmóti. mojant išvyti, išvaryti: Mojus. ar sumoja, ar išmója (nuo gegužės mėnesio oro priklauso derlius arba nederlius) .
numóti.

1. padaryti judesį ranka, ką nors niekais nuleidžiant, nekreipiant dėmesio: Šeimininkas keletą kartų numojo ranka ir nuėjo. Dravėnaitė numojo ranka ir nusisuko į langą.

2. niekais nuleisti, nekreipti dėmesio: Į mirtį, į žaizdas numojęs, jis vakaruosna ėjo. Vienas ant visko numója, kitas ir uodus žaboja. Paklausiau, nusimojau ir užmiršau.
[su] rankà numóti (į ką, ant ko) nekreipti dėmesio, nepaisyti: Numojau į skriaudas ranka – silpnesnį pult garbė menka. Numójo su ranka ir išejo į Latviją. Abu ponu, numoję ranka ant visų tradicijų, pasiliko žaliajame dvariuke iki pat vakaro.
pamóti

1. padaryti judesį, mostelėti ranka ar kuo kitu, duodant ženklą, kviečiant prisiartinti: Su ranka pamójau, kad ateitum jis. Mirgu ant ko arba kam pamoju, mosteriu. Rodos, jis sustojo ir pamojo vyrams. Pamójo ranka, kad čia reikia eiti. Jai tik pirštu pamoti tereikia – ir viskas atliekama kaip tikrai poniai. Pirštu pamók, ir aš čia. Ir pamojo draugininkams, kurie buvo kitame laive, idant atėję padėtų jiems. Pamója arklį ir sugavęs su bizūnu muša. Giltinė pamojo bernaitį, kad sėstų drauge pas juodvi ant žirgo. duoti ženklą (. akimis), mirktelėti: Naujokienė nori kažką jam į ausį pasakyti, ji pamoja akim.

2. mostelėti, pamosuoti: Šuo pamója savo uodega. Pamojo žirgas galvelę – išlaužė uosio tvorelę. Kaip prieiste prie marių, kuskele pamok, ir priešais pasidarys tiltas. Ir pamojo and jo tėvo, kaipo norėtų, idant jį vadintų. užsimoti: Su tąj lazda ką pamosi, tuoj ir užmuši.
parmóti. parvadinti, parkviesti, mojant ranka: Parmójau – matyt, jau pareina bulvakasiai.
primóti.

1. mojant prikviesti, prišaukti: Jo rankele neprimoju, žiedeliu vilioju. Mote močiau, neprimočiau. Ana visus prismója (prisivilioja) – pasleidus. Prismojo jis aną prie savo patalo. akimis duoti ženklą, susimerkti: Juodu kalba su kits kitu susimerkdamu, akimis prisimódamu.

2. priminti (?): Kryžinė karūna, į laimėjimą statyta, mums primoj linksminimą. Toliaus daboti turim, kaip Pons Dievs Pilotui primojo, kad jis saugotųs.
sumóti

1. padaryti mostą ranka ar kuo kitu, sumojuoti, mostelėti: Sumojo ranka senis mano šalin. Sumojo ranka senis, lyg aš būtau buvęs koks niekniekis. Jis lazda sumojo ir nuėjo.

2. sukviesti, suvadinti mojant: Išejęs lauka, sumók su ranka iš laukų bulvakasius – išviriau pietus. Ar jau visus sumojai iš laukų darbinykus?
užmóti

1. staigiu mostu pakelti ranką ar rankoje laikomą daiktą, ppr. norint smogti, kirsti, suduoti: Kad ažsimójo – misliau, kad jau šers per ausį. Smarkiai užsimójęs, šėrė – su visais rėmais išėjo langas. Su šita lazda kad an ko užsimoji, tai tuo negyvas. Jis plaukė taip, kaip mėgo jaunystėje, – plačiai užsimodamas ir galingai tiesdamas rankas pirmyn. Vyras, užsimojęs ranką, rikterė [jo]:
– Ar ilgai da čia man zaunysi?! Kai tas keleivis pamatė džiną pagriebus pirklį ir užsimojus kardą kirsti jam galvą, puolė keliais prieš jį ir ėmė maldauti. Jei užsimojai, tai ir kirsk. Kas labai užsimoja, maža nukerta.

2. pasiekti plasnojant: Vienok valgyt visur gauni, kur tik sparneliu užmoji.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>móti, </b>mója, mójo. <br/>1. <span class="explanation">daryti judesį ranka ar kuo kitu, duodant ženklą, kviečiant prisiartinti, atsisveikinant: </span> Su pirštu mójau, kad šen eitum ans. Ant krantinės sustoję darbininkai mums moja, linki laimingo plaukiojimo. Kas kuo galėjo, skarutėmis, kepurėmis mojo. Mója kartą – nusigręžk, mója kitą – paklausyk. Mók nemók – ir su šunim neprisvysi. Per dvarelį jojau, su rankele mójau, šauktau mergelės – nežinau vardelio. Kai žalioj lankelėj žalią šieną pjoviau, savo mergužėlę rankele mójau. Sakydama tus žodžius, graudžiai verkė ir rankoms pagalbos mojo. Į kilpą stojau, su kardu mojau: sudiev broleliui ir seserėlėms. Moju galva, ranka. Ant tilto stovėdams, zuikutį šoviau, į šalį žiūrėdams, mergelę mojau. | Katė mója <span class="explanation"> (su kojukėmis prausiasi) </span> – svečių lauk. Tėveli, žiūrėk, kad moja svečių katė. Štai ten jam moja žalia šaka eglė. <br/><b>motinaĩ</b>. Motinaĩ mó [ja], o nėko nesako. <span class="explanation">duoti ženklą mirksint, merkiant akį: </span> Kurs akimis mója, tas piktai mislija. <br/>2. <span class="explanation">kuo nors daryti mostą, mostelėti: </span> Šoblia palei ausį mojo. O ans mojo and jų <span class="explanation"> (mojavo rankomis, aiškinosi gestais) </span> ir buvo nebyliu. O į vakarus, margoji, uodegytės ar nemoji? <br/><b> rankà móti</b> (į ką nors) <span class="explanation">nepaisyti, niekais nuleisti: </span> Žiūrėdami žinybiškumo, tokie vadovai moja ranka į valstybės interesus. <br/><b>apmóti</b>. <span class="explanation">rankos mostu aprėžti ratą ore: </span> Išejęs ant kalno, apmojęs ranka aplink ir sakąs: „Mano žemė“. <br/><b>atmóti</b>. <br/>1. <span class="explanation">mojimu atsakyti į mojimą: </span> Jis ranka pamojo mergužėlei, ji atmojo balta skarele. <br/>2. <span class="explanation">atgal parkviesti, atšaukti mojant: </span> Pamačiau, kad eina bernas ūlyčion, tai mot, mot, ir atmójau. <br/>3. <span class="explanation">atginti mojant: </span> Atmók avis nuog javų. <br/>4. <span class="explanation">galvos ar rankos judesiu parodyti nesutikimą: </span> Aš atmójau jamui, kad aš neisiu. Jam sakyk, tai jis atmója ranka. Atmoju galva. <br/>5. <span class="explanation">prikviesti mojant: </span> Katė prausiasi – svečią atmõs. <br/>6. <span class="explanation">užsimoti: </span> </span> Kai atsimojau su lazda, tai tuoj liovės. <br/><b>išmóti</b>. <span class="explanation">mojant išvyti, išvaryti: </span> Mojus. ar sumoja, ar išmója <span class="explanation"> (nuo gegužės mėnesio oro priklauso derlius arba nederlius) </span>. <br/><b>numóti</b>. <br/>1. <span class="explanation">padaryti judesį ranka, ką nors niekais nuleidžiant, nekreipiant dėmesio: </span> Šeimininkas keletą kartų numojo ranka ir nuėjo. Dravėnaitė numojo ranka ir nusisuko į langą. <br/>2. <span class="explanation">niekais nuleisti, nekreipti dėmesio: </span> Į mirtį, į žaizdas numojęs, jis vakaruosna ėjo. Vienas ant visko numója, kitas ir uodus žaboja. Paklausiau, nusimojau ir užmiršau. <br/><b> [su] rankà numóti</b> (į ką, ant ko) <span class="explanation">nekreipti dėmesio, nepaisyti: </span> Numojau į skriaudas ranka – silpnesnį pult garbė menka. Numójo su ranka ir išejo į Latviją. Abu ponu, numoję ranka ant visų tradicijų, pasiliko žaliajame dvariuke iki pat vakaro. <br/><b>pamóti</b><br/>1. <span class="explanation">padaryti judesį, mostelėti ranka ar kuo kitu, duodant ženklą, kviečiant prisiartinti: </span> Su ranka pamójau, kad ateitum jis. Mirgu ant ko arba kam pamoju, mosteriu. Rodos, jis sustojo ir pamojo vyrams. Pamójo ranka, kad čia reikia eiti. Jai tik pirštu pamoti tereikia – ir viskas atliekama kaip tikrai poniai. Pirštu pamók, ir aš čia. Ir pamojo draugininkams, kurie buvo kitame laive, idant atėję padėtų jiems. Pamója arklį ir sugavęs su bizūnu muša. Giltinė pamojo bernaitį, kad sėstų drauge pas juodvi ant žirgo. <span class="explanation">duoti ženklą (</span>. <span class="explanation">akimis), mirktelėti: </span> Naujokienė nori kažką jam į ausį pasakyti, ji pamoja akim. <br/>2. <span class="explanation">mostelėti, pamosuoti: </span> Šuo pamója savo uodega. Pamojo žirgas galvelę – išlaužė uosio tvorelę. Kaip prieiste prie marių, kuskele pamok, ir priešais pasidarys tiltas. Ir pamojo and jo tėvo, kaipo norėtų, idant jį vadintų. <span class="explanation">užsimoti: </span> </span> Su tąj lazda ką pamosi, tuoj ir užmuši. <br/><b>parmóti</b>. <span class="explanation">parvadinti, parkviesti, mojant ranka: </span> Parmójau – matyt, jau pareina bulvakasiai. <br/><b>primóti</b>. <br/>1. <span class="explanation">mojant prikviesti, prišaukti: </span> Jo rankele neprimoju, žiedeliu vilioju. Mote močiau, neprimočiau. Ana visus prismója <span class="explanation"> (prisivilioja) – </span> pasleidus. Prismojo jis aną prie savo patalo. <span class="explanation">akimis duoti ženklą, susimerkti: </span> Juodu kalba su kits kitu susimerkdamu, akimis prisimódamu. <br/>2. <span class="explanation">priminti (?): </span> Kryžinė karūna, į laimėjimą statyta, mums primoj linksminimą. Toliaus daboti turim, kaip Pons Dievs Pilotui primojo, kad jis saugotųs. <br/><b>sumóti</b><br/>1. <span class="explanation">padaryti mostą ranka ar kuo kitu, sumojuoti, mostelėti: </span> Sumojo ranka senis mano šalin. Sumojo ranka senis, lyg aš būtau buvęs koks niekniekis. Jis lazda sumojo ir nuėjo. <br/>2. <span class="explanation">sukviesti, suvadinti mojant: </span> Išejęs lauka, sumók su ranka iš laukų bulvakasius – išviriau pietus. Ar jau visus sumojai iš laukų darbinykus? <br/><b>užmóti</b><br/>1. <span class="explanation">staigiu mostu pakelti ranką ar rankoje laikomą daiktą, ppr. norint smogti, kirsti, suduoti: </span> Kad ažsimójo – misliau, kad jau šers per ausį. Smarkiai užsimójęs, šėrė – su visais rėmais išėjo langas. Su šita lazda kad an ko užsimoji, tai tuo negyvas. Jis plaukė taip, kaip mėgo jaunystėje, – plačiai užsimodamas ir galingai tiesdamas rankas pirmyn. Vyras, užsimojęs ranką, rikterė [jo]: – Ar ilgai da čia man zaunysi?! Kai tas keleivis pamatė džiną pagriebus pirklį ir užsimojus kardą kirsti jam galvą, puolė keliais prieš jį ir ėmė maldauti. Jei užsimojai, tai ir kirsk. Kas labai užsimoja, maža nukerta. <br/>2. <span class="explanation">pasiekti plasnojant: </span> Vienok valgyt visur gauni, kur tik sparneliu užmoji.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.