mū́drauti, -auja (-auna), -avo. mūdráuti -áuja, -ãvo, mudráuti
1. būti narsiam, drąsiam, rodyti savo gyvumą, žvalumą: Aš mūdraut mūdrausiu, tu kitos negausi, rudenio sulaukęs, vėl pas mane sugrįši. O kad mū́draudams koks bulius pradeda baubti, tuo taipo nusigąsta, kad jo padreba kiškos. Upė [je] žuvelės skraido, skraido ir mūdrau [ja],
o žiemos čėsu po ledais slapstos. Vėjai su sparnais pamaži jau pradeda mū́draut. Girių valdovas neilgai šlamančiais lapais bemūdraus.
2. pūstis, didžiuotis: Jis per daug mūdrauna. Ale jo tarnas Diksas, kardpalaikį nei pons prie šalies prikabinęs, tarp baudžiauninkų mūdráudams, rėkti pagauna.
3. gyvai šviesti, mirgėti: Žvaigždelės mūdráuja į dangų. Aukštai žvaigždelės bemūdrauja.
4. vaisinti: Gaidys vištas mū́drauja. Jau žąsinas mū́drauja, tai ims žąsys dėti.
išmū́drauti. iškeliauti: Ir išjojo išmūdravo žirgelio girdyti.
pamū́drauti. pavaikštinėti mudram, pasidabinusiam: Vainiko neduosiu, tik aukso žiedelį: pamudrauki, pamergauki šitam rudenėly.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.