mūksóti, mū̃kso, -ójo.
1. būti nieko neveikiant, tyliam; stovėti ar sėdėti paniurusiam; murksoti, kiurksoti: Jasius mūksojo kur pašalėje, rūkė cigaretes. Ko čia mūksaĩ sustraukus, eik an darbą! Nusibodo mūksóti, eisiu pasivaikštinėti. Ar kas nenusdorijo, kad perdien namie mūksai? Kampe mū̃kso, kai žemę pardavęs. Ko mūksai, Petreli, ore, dar sušalsi! Su ana apsižanijęs turėtumi mūksóti. būti nejudančiam, stūksoti: Matai, koks debesys te mū̃kso. Tos miglos mūksojo kaip kalnas. Mūkso (mukso) ledas. Kaip užmoviau vakar kepurę ant stulpo, tai ir tebemū̃kso. Du kiūkso, du mū̃kso, du bėga, du gena, devintas skaroms plakas.
2. būti apsiniaukus: Kelinta diena mū̃kso ir mū̃kso, pratruks kada ir lytienai. Kai mūkso, tai sunku pasakyt, kur ir saulė yra.
išmūksóti.
1. išbūti nieko neveikiant, mūksant.
2. išbūti apsiniaukus: Ir vakar išmūksójo, ir šiandien – ot nepralyja, ir gana. Aną nedėlią visą šiteip išmūksójo.
pamūksóti. kiek patylėti, pamurksoti. . Ans atėjęs pasimū̃kso, i viskas.
pramūksóti. prabūti be darbo, pramurksoti: A, toks – mūkso pramū̃kso, i gana.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.