išmurkti

.
mur̃kti, -ia, -ė

1. tyliai niurkti, parpti. Katė, atsigulus ant pečiaus, kad mur̃kia. Katė mur̃kia, kai glostai. Katiniukas mokėjo murkti, gražiai į viršų riesti kuprą ir net žiežirbas leido. Ko čia murki kaip avinas, bėgdamas paskui avį!

2. urgzti. Dabok, mur̃kia šuva – bene svetimas.

3. neaiškiai kalbėti, murmėti, niurnėti: Jo kalbos nesuprasi – mur̃kia mur̃kia po nosim. niūniuoti, mykti: Ta merga vis mur̃kia, t. y. dainuo [ja] iš tylo. Tik mur̃kia. – visai be balso. Ko čia murkì, negi katinas esi.

4. greitai valgyti, gerti, maukti: Mur̃kia kaip žalis pieną. Arielką mur̃kia kai vandenį ir nepasgeria. Mur̃kia stačiai iš puodynės kap katinas. Mur̃kia kaip kelias dienas nerijęs.

5. myluotis, glamonėtis, glaustytis: Katė mur̃kiasi su savo kačiukais. Katės mur̃kiasi su katinais. | Petras su Naste mur̃kias.
atsimur̃kti, -ia, atsìmurkė iki valios atsivalgyti, atsigerti: Atsìmurkiau aviečių ir pastaisiau. Jau nū tai ir aš atsìmurkiau pieno.
išmur̃kti, -ia, ìšmurkė. išmaukti: Vienas cielą butelį arielkos ìšmurkė. Tėvas pripylė savo sūnui kiliškėlį – ìšmurkė nesusraukdamas.
pamur̃kti, -ia, pàmurkė.

1. pamurkuoti, papurkuoti: Jeigu turėčiau nors katiną, jis atsisėstų šalia manęs, klastingai pamurktų.

2. greitai pavalgyti: Rado rytinio valago, pàmurkė ir vė darban. Tu jau pàmurkei, tai duok man savo šaukštą.
primur̃kti, -ia, prìmurkė. prigerti, privalgyti: Kad prìmurkiau, tai prìmurkiau vandenio.
sumur̃kti, -ia, sùmurkė

1. suvalgyti, sušveisti: Ar jau sùmurkei mėsą?

2. sumurmėti: Senis kažką piktai sumurkė.
užmur̃kti, -ia, ùžmurkė. užvalgyti: Žùmurkei, vaikeli, cicės, tai dabar gulk.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>mur̃kti, </b>-ia, -ė<br/>1. <span class="explanation">tyliai niurkti, parpti</span>. Katė, atsigulus ant pečiaus, kad mur̃kia. Katė mur̃kia, kai glostai. Katiniukas mokėjo murkti, gražiai į viršų riesti kuprą ir net žiežirbas leido. Ko čia murki kaip avinas, bėgdamas paskui avį! <br/>2. <span class="explanation">urgzti</span>. Dabok, mur̃kia šuva – bene svetimas. <br/>3. <span class="explanation">neaiškiai kalbėti, murmėti, niurnėti: </span> Jo kalbos nesuprasi – mur̃kia mur̃kia po nosim. <span class="explanation">niūniuoti, mykti: </span> Ta merga vis mur̃kia, t. y. dainuo [ja] iš tylo. Tik mur̃kia. – visai be balso. Ko čia murkì, negi katinas esi. <br/>4. <span class="explanation">greitai valgyti, gerti, maukti: </span> Mur̃kia kaip žalis pieną. Arielką mur̃kia kai vandenį ir nepasgeria. Mur̃kia stačiai iš puodynės kap katinas. Mur̃kia kaip kelias dienas nerijęs. <br/>5. <span class="explanation">myluotis, glamonėtis, glaustytis: </span> Katė mur̃kiasi su savo kačiukais. Katės mur̃kiasi su katinais. | Petras su Naste mur̃kias. <br/><b>atsimur̃kti, </b>-ia, atsìmurkė <span class="explanation">iki valios atsivalgyti, atsigerti: </span> Atsìmurkiau aviečių ir pastaisiau. Jau nū tai ir aš atsìmurkiau pieno. <br/><b>išmur̃kti, </b>-ia, ìšmurkė. <span class="explanation">išmaukti: </span> Vienas cielą butelį arielkos ìšmurkė. Tėvas pripylė savo sūnui kiliškėlį – ìšmurkė nesusraukdamas. <br/><b>pamur̃kti, </b>-ia, pàmurkė. <br/>1. <span class="explanation">pamurkuoti, papurkuoti: </span> Jeigu turėčiau nors katiną, jis atsisėstų šalia manęs, klastingai pamurktų. <br/>2. <span class="explanation">greitai pavalgyti: </span> Rado rytinio valago, pàmurkė ir vė darban. Tu jau pàmurkei, tai duok man savo šaukštą. <br/><b>primur̃kti, </b>-ia, prìmurkė. <span class="explanation">prigerti, privalgyti: </span> Kad prìmurkiau, tai prìmurkiau vandenio. <br/><b>sumur̃kti, </b>-ia, sùmurkė<br/>1. <span class="explanation">suvalgyti, sušveisti: </span> Ar jau sùmurkei mėsą? <br/>2. <span class="explanation">sumurmėti: </span> Senis kažką piktai sumurkė. <br/><b>užmur̃kti, </b>-ia, ùžmurkė. <span class="explanation">užvalgyti: </span> Žùmurkei, vaikeli, cicės, tai dabar gulk.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.