išmurmėti

.
murmė́ti, mùrma (mur̃ma. mùrmi), -ė́jo

1. niurgzti, urzgėti. Vilkų gaujos staugė, ir meškos murmėjo. Murma meška subausta.

2. neaiškiai kalbėti, niurnėti, bambėti: Man nėra namų! – murma pamėlynavę senio lūpos. Ko murmi kaip pelkė parvažiuota?! Ko čia murmi kaip avelė, uodegon įkirpta?! Nė vienam ne galvoj, ką jis murma. Murmės po nosies kaip meška – nežinai, ko jai trūksta. | Murmamasis garsas (neaiškiai, silpnai tariamas garsas). Sulopyta, sukarznota eina keliu murmė́dama.

3. su nepasitenkinimu, piktai kalbėti, niurzgėti: Anie murma ant kits kito, t. y. baras. Tada murmėjo žmones priš Mozešų. Niekaip tau neįtropysi, mùrmi ir mùrmi. Jis jau per daug mùrma prieš tėvą. Kaipo vyras protingas, klausė vyresnybės nemurmėdamas. Prieš tokį naudingą įstatymą ben biškį murmėsite. Murmįs (nekantrus) .

4. marmėti, gurgėti, burgėti: Prie murmančios upelės ir tankiam krūmyne duoda lakštingalas savo meilingą giesmę paskambėti. Siūbuoja, banguoja melsvi vandenai, ir bangos murmėdamos ritas. Viršuj ugnies murmėjo stiprus katilas. Oi, kad pradėjo murmė́t pilvas!

5. grumėti, dunduliuoti: Pietuose tai murma, turbūt didelis debesis ateina. Murmėjo ir grūmės juodi debesiai, audringų žaibų ir perkūnų pritvinę. Po nakties lietaus dusliai tebemurmėjo (griaudė) .
apmurmė́ti. pareikšti nepasitenkinimą, apibambėti: Kadangi kiemo duonos kožnas kąsnis apmurmėtas, tai glaudžiuos prie jūsų.
atmurmė́ti.

1. su triukšmu atvykti, atūžti, atšniokšti: Atmùrma toks debesis, kad net baisu darosi.

2. su murmėjimu, piktai atsakyti: Viskas gali būti, – atmurmėjo levas. murmant atsikalbėti, nesutikti: Tai ko da atsimùrmi?
įmurmė́ti. įgriūti, įvirsti: Jis įmurmėjo į vandenį.
išmurmė́ti

1. neaiškiai pasakyti, ištarti: Paskutinę eilutę išmurmėjo labai neaiškiai.

2. su triukšmu, smarkiai išbėgti, išsiveržti: Tuoj visi išmurmė́jo iš gryčios, kai pradėjo pliektis.
numurmė́ti.

1. neaiškiai, nenorom, murmant pasakyti: Ak, tai ji! – numurma tėvas, norėdamas kalbą nukreipti.

2. su triukšmu nukristi: Užkliudė alkūnė staltiesę – viskas numurmėjo ant grindų.

3. nuskęsti, nugrimzti: Numurmė́jo žmogus ežeran, nei burbulo vanduo neišmušė. Kad tu numurmė́tum!

4. smarkiai nubėgti: Dai aš mažas kiškiukėlis krūman numurmėjau.
pamurmė́ti

1. paniurnėti: Moteriškė dar pamurmėjo apie malkas ir nuėjo. Šis, kaži ką pamurmėjęs, kaukšt davė mergaitei su šaukštu per kaktą.

2. palįsti (po ledu), nuskęsti: Neik šliūkščioti: plonas ledas tėr – pamurmė́si po ledo.
pramurmė́ti. neaiškiai pasakyti, pratarti: Lyg tai teisybė, – pramurmėjo vaikinas. Išeidamas pro duris, vyriškis kažką pramurmėjo.
primurmė́ti.

1. prigužėti: Primurmė́jo pilna gryčia svečių. Pilnas puodas musių primurmė́jo.

2. prigerti, prigargaliuoti: Primurmėsiu, liūnan įklimpęs.
sumurmė́ti

1. neaiškiai pratarti, suburbėti, suniurnėti: Senatvė! – sumurmėjo senis. Sūnus apsiverčia ant kito šono, kažką per miegą sumurma. Kasininkė supyko, sumurmėjo ir, nepasakiusi nė žodžio, išbruko atgal jo popierį.

2. su nepasitenkinimu prakalbėti: Dažnai sumurmam, sopuliais aptvinę.

3. sušusti, suvirti: Bulvės sumurmė́jo in košę.

4. sugurgėti: Pilvas sumurmės nuo tų maslionkų.
užmurmė́ti. murmant, piktai pasakyti: Diedai diedai, aš tave ėsiu! – užmurmėjo meška.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>murmė́ti, </b>mùrma (mur̃ma. mùrmi), -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">niurgzti, urzgėti</span>. Vilkų gaujos staugė, ir meškos murmėjo. Murma meška subausta. <br/>2. <span class="explanation">neaiškiai kalbėti, niurnėti, bambėti: </span> Man nėra namų! – murma pamėlynavę senio lūpos. Ko murmi kaip pelkė parvažiuota?! Ko čia murmi kaip avelė, uodegon įkirpta?! Nė vienam ne galvoj, ką jis murma. Murmės po nosies kaip meška – nežinai, ko jai trūksta. | Murmamasis garsas (<span class="explanation">neaiškiai, silpnai tariamas garsas</span>). Sulopyta, sukarznota eina keliu murmė́dama. <br/>3. <span class="explanation">su nepasitenkinimu, piktai kalbėti, niurzgėti: </span> Anie murma ant kits kito, t. y. baras. Tada murmėjo žmones priš Mozešų. Niekaip tau neįtropysi, mùrmi ir mùrmi. Jis jau per daug mùrma prieš tėvą. Kaipo vyras protingas, klausė vyresnybės nemurmėdamas. Prieš tokį naudingą įstatymą ben biškį murmėsite. Murmįs <span class="explanation"> (nekantrus) </span>. <br/>4. <span class="explanation">marmėti, gurgėti, burgėti: </span> Prie murmančios upelės ir tankiam krūmyne duoda lakštingalas savo meilingą giesmę paskambėti. Siūbuoja, banguoja melsvi vandenai, ir bangos murmėdamos ritas. Viršuj ugnies murmėjo stiprus katilas. Oi, kad pradėjo murmė́t pilvas! <br/>5. <span class="explanation">grumėti, dunduliuoti: </span> Pietuose tai murma, turbūt didelis debesis ateina. Murmėjo ir grūmės juodi debesiai, audringų žaibų ir perkūnų pritvinę. Po nakties lietaus dusliai tebemurmėjo <span class="explanation"> (griaudė) </span>. <br/><b>apmurmė́ti</b>. <span class="explanation">pareikšti nepasitenkinimą, apibambėti: </span> Kadangi kiemo duonos kožnas kąsnis apmurmėtas, tai glaudžiuos prie jūsų. <br/><b>atmurmė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">su triukšmu atvykti, atūžti, atšniokšti: </span> Atmùrma toks debesis, kad net baisu darosi. <br/>2. <span class="explanation">su murmėjimu, piktai atsakyti: </span> Viskas gali būti, – atmurmėjo levas. <span class="explanation">murmant atsikalbėti, nesutikti: </span> Tai ko da atsimùrmi? <br/><b>įmurmė́ti</b>. <span class="explanation">įgriūti, įvirsti: </span> Jis įmurmėjo į vandenį. <br/><b>išmurmė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">neaiškiai pasakyti, ištarti: </span> Paskutinę eilutę išmurmėjo labai neaiškiai. <br/>2. <span class="explanation">su triukšmu, smarkiai išbėgti, išsiveržti: </span> Tuoj visi išmurmė́jo iš gryčios, kai pradėjo pliektis. <br/><b>numurmė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">neaiškiai, nenorom, murmant pasakyti: </span> Ak, tai ji! – numurma tėvas, norėdamas kalbą nukreipti. <br/>2. <span class="explanation">su triukšmu nukristi: </span> Užkliudė alkūnė staltiesę – viskas numurmėjo ant grindų. <br/>3. <span class="explanation">nuskęsti, nugrimzti: </span> Numurmė́jo žmogus ežeran, nei burbulo vanduo neišmušė. Kad tu numurmė́tum! <br/>4. <span class="explanation">smarkiai nubėgti: </span> Dai aš mažas kiškiukėlis krūman numurmėjau. <br/><b>pamurmė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">paniurnėti: </span> Moteriškė dar pamurmėjo apie malkas ir nuėjo. Šis, kaži ką pamurmėjęs, kaukšt davė mergaitei su šaukštu per kaktą. <br/>2. <span class="explanation">palįsti (po ledu), nuskęsti: </span> Neik šliūkščioti: plonas ledas tėr – pamurmė́si po ledo. <br/><b>pramurmė́ti</b>. <span class="explanation">neaiškiai pasakyti, pratarti: </span> Lyg tai teisybė, – pramurmėjo vaikinas. Išeidamas pro duris, vyriškis kažką pramurmėjo. <br/><b>primurmė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">prigužėti: </span> Primurmė́jo pilna gryčia svečių. Pilnas puodas musių primurmė́jo. <br/>2. <span class="explanation">prigerti, prigargaliuoti: </span> Primurmėsiu, liūnan įklimpęs. <br/><b>sumurmė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">neaiškiai pratarti, suburbėti, suniurnėti: </span> Senatvė! – sumurmėjo senis. Sūnus apsiverčia ant kito šono, kažką per miegą sumurma. Kasininkė supyko, sumurmėjo ir, nepasakiusi nė žodžio, išbruko atgal jo popierį. <br/>2. <span class="explanation">su nepasitenkinimu prakalbėti: </span> Dažnai sumurmam, sopuliais aptvinę. <br/>3. <span class="explanation">sušusti, suvirti: </span> Bulvės sumurmė́jo in košę. <br/>4. <span class="explanation">sugurgėti: </span> Pilvas sumurmės nuo tų maslionkų. <br/><b>užmurmė́ti</b>. <span class="explanation">murmant, piktai pasakyti: </span> Diedai diedai, aš tave ėsiu! – užmurmėjo meška.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.