mūvė́ti, mū̃vi, -ė́jo. nešioti, dėvėti užsimovus: Kai žiedelį mũvė́si, tai mane minėsi. Katruo žiedu jis dažniau movi (mūvi) ? An motinos rankelių tai nemačiau vargelio: brangiais rūbais nešiojau, aukso žiedais mūvėjau. Aš už tavę netekėsiu ir žiedelio nemūvėsiu. Mažvaikiai kelinaitėmis jau mūvi. Vyrai mūvi ben dvejom kelnėm. Aš mūviu gerąsias kelnias. Aš da niekad šilkinėm kojinėm nemūvė́jau. Keno tu čia pirštinėm mūvì? Mūvėjo maža žalia aksomo kepuraite.
išmūvė́ti
1. kurį tikrą laiką išdėvėti apsimovus: Dvi žiemas išmūvė́jau šitomis pirštinėmis, kelnėmis. Tu visą gyvenimą norėtum vienom kelnėm išmūvėt. Tom pačiom kojinėm nevienodai ilgai išmū̃vi.
2. sudėvėti bemūvint: Tai mūsų Juozapuko tai jau pasenėta, septintos jo kelnelės, ir tos išmūvėtos.
3. išsinešioti, išsitampyti bemūvint: Mažos tai mažos pirštinės, bet gal išsimūvė̃s.
parmūvė́ti
1. sunešioti bemūvint: Atiduok aukso žiedą! – Aš parmūvėjau. Parmūvėsi žiedelėlį ant baltų rankelių. Uošvė šiūbą parnešiojo, svainė žiedą parmūvėjo.
2. baigti gyventi bemūvint: Aš jau šitom kelnėm ir parmūvė́siu.
prasimūvė́ti išsinešioti, išsitampyti bemūvint: Nemažos pirštinės, tik da neprasimūvė́ję.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.