mū́žioti, -ioja, -iojo (mudžināt). mū̃žioti lėtai, nevikriai, sunkiai dirbti: Mū́žioti yra ilgai by ką dirbti lebediškai. Jam duok valią, jis čia ir mū̃žios. Mū̃žiok ir mū̃žiok tame dideliame gyvenime (ūkyje) kaip po peklą. Mū́žiojo mū́žiojo, bet to maišo nepakėlė. Mū́žiojo mū́žiojo visą dieną, tik materijolą sugadino. Ko taip ilgai mū́žiojatav (keliata) judu tą akmenį?. Ko čia taip ilgai mū́žiojys? Skubėk!
įmū́žioti. sunkiai įkelti, įristi: Jau du akmeniu įmū́žiojom į vežimą.
išmū́žioti. sunkiai iškelti: Turbūt tu to maišo šiandien nebeišmū́žiosi.
numū́žioti. lėtai, su vargu ką padaryti: Numū̃žiojusi (nuskutusi) šiaip teip vieną roputę.
pamū́žioti. sunkiai pakiloti: Ko taip ilgai mūžioji? – Eik še, pats pamū́žiok, ir pamatysi.
sumū́žioti. sunkiai sukišti, sukelti: Į stotką avį sumū́žioti, t. y. sukišti. Šiaip taip sumū́žiojom visus rąstus į pastogę.
užmū́žioti. su vargu užkelti: Užmū̃žiojo koją už kaklo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.