x
.
naikùčyti, -ija, -ijo.
1. naikinti 1: Tais muses nors naikùčykit. Naikùčija vaikus į akrūtus imdami. Jis naikùčija savo drabužius.
2. daryti išlaidas: Kam naikučijatės: geriau ligonį atiduokite į špitolį, tai jums nieko nekaštuos.
išnaikùčyti.
1. išnaikinti 1: Išnaikùčiji [muses],
jų vėl privysta.
2. susivartoti, išsieikvoti: Per darbymetę visas sviestas išsinaikùčijo.
sunaikùčyti. sunaikinti 1: Bestijos visą mano derlių sunaikučys.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.