náikyti, -o (-ia), -ė. naikýti, naĩko, naĩkė.
1. naikinti 1: Musmirės labai náiko musis. Pirma geriau náikė peles tas katinas. Bitys tranus náiko. Ėmiau naikýti skruzdes. Nuveikėm smaką, kuris tiek amžių žmoniją naikė. Kuoras tai senai sunyko: ir metai jį naikė, ir skaudūs lietūs ardė. Gaišinąs, naikiąs.
2. naikinti 3: Ir naikė žemę sūnų Amono.
išnáikyti
1. išnaikinti 1: Išnáikėm visas žiurkes ir peles. Jiems rodėsi, jog visus ligos išnaikys. Trys mastai žemės, šeši amžiai laiko ginklus ir žmones į dulkes išnaiko. Ne visus jų neprietelius ižnaikė. | Tą poniškumą jau išnaĩkė. Pačios tiktai nuodėmės ižsinaiko ir ižgaišta prieg sakramenti gailystos.
2. padaryti nebegaliojantį, panaikinti: Ižnaikau, atmainau. kieno dekretą, testamentą.
panáikyti
1. išnaikinti: Jau daug musių panáikė.
2. panaikinti 2: Tais bulbes panáikė žmonės (nebesodina) . Šitą lauką panáikis, užleis mišku.
sunáikyti. sunaikinti 1: Alūno būrį sunaikė Jorigis. Žmogau, žmogau, ir širdies tu neturi, ir Dievo nebijai, kad tokį medį sunaikei.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.