.
narãvyti, -ija, -ijo
1. stengtis, kad ištektų; taikyti: Par svetimą da labiau reikia narãvyt. Tada, matai, žmogus ir nenarãvija, kad kitam likt.
2. saugotis: Narãvijas, kad nepersidirbtų. Narãvijas (bijo, nenori) eit.
įnarãvyti. įtaikyti: Palauk, adatos neinvėriau – nemona innarãvyt.
išnarãvyti. pasistengti palikti, ištaikyti: Išnarãvyk da kokį pūrelį bulbų. Sau gerõs pievos išsinarãvijo (išsirinko) .
panarãvyti
1. pasistengti patiekti, ištaikyti kam ką: Aš jam ir valgį geresnį panarãviju. Panaravijo kaip vilkas aviai. Sau tai pasnaravija gardžiau valgyt, o kitų nedaboja.
2. paruošti, parūpinti: Visas medžias buvo pirkiai statyt panarãvytas. Dalgį pasnarãvijau pievai šienaut. Pasnarãvijau (pasirengiau) važiuot Ignalinon, ale apsirgau.
3. pasistengti atsargiai, patogiai ką padaryti: Čia važiuodamas panarãvyk, kad vežimo neapverstum.
prisinarãvyti prisitaikyti, prisiruošti: Aš prisinaravijau ir rytoj dienai tabokos.
sunarãvyti. suruošti, surengti: Sunarãvijau visa ką, ale svečiai nesuvažia [vo].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.