x
nar̃pulti, -a, -o. narplioti 5: Anas sėdi in slenksčio ir kepeliušy te ką nar̃pula. Tokis tai jau jos i darbas, ale visgi šią tą nar̃pula.
atnar̃pulti. atnarplioti:
1. Buvo mazgelis ažurištas, tai narpulo, narpulo i atnar̃pulo. Duktė padabojo terbą atsinar̃pulus – tik duonos kąsneleliai.
2. Virvės tep susipynę, kad niekap negaliu atnar̃pult.
išnar̃pulti
1. išnarplioti 1: Matką perdien led ne led išnar̃pulo (išvijo) .
2. šiaip taip narpliojant, knibinėjant padaryti: Ne kokia audėja – perdien sienelę led išnar̃pulo (išaudė) .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.