našìnti, -ìna, -ìno. skelbti, pranešti; skleisti gandą, girdą: Lyra jam. buvo taiką garsinti, meilę skaisčiausią, laimę našinti. Aš našinù tau. Elija. našina jam smertį jo. Bet kuo jisai labiaus draudė, tuo didžiaus anys našino. Apie tai seniai prarakai našino. Žemei pakajų našino. Našìnos, kad bus piršliai iš gudų, bet neatvažiavo.
apnašìnti. apskelbti: Susirinkit, o apinašinsiu jumus tai, kas ateis. Meilę tavo pažinčia ir kitiemus apnašinčia. Ir po visą šalį aną Judėjos apnašinti yra visi tie žodžiai.
išnašìnti. paskleisti (kalbas).
panašìnti. paskelbti, paskleisti (kalbas, girdą): Panašino, kad tiltas par Pyvesą įlūžęs, bet melas. Čia pas mus panašìno, kad Jonukas parej [o] [iš kariuomenės]. Buvo pasinašìnę, kad mūsų mokytoją iškels.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.