.
néigti, -ia, -ė. niekinti, žeminti, neikti: Lenkus (šlėktas) pradėjo néigti po penktų (1905) metų. Davatkos tą kunegą ėmė néigti. Nenéigiau bažnyčios, ale nejau. | Néigė tėvus (nepripažino jų teisių), stumdė vaikius, merges.
išnéigti. išplūsti, išniekinti: Išnéigė pirmininką, kad nedavė šieno.
nunéigti. paniekinti: Ponai žmogų nuneiga. Nepatiko žodžiai, ka aną nunéigė.
panéigti. paniekinti, nieku laikyti: Nuo pradžios vis žemės darbinykas buvo pàneigtas. Ans buvo pàneigtas. Kaip lankstais [vyrui],
taip ir panéiga. Jos prieš vestuves kaip aukštai šoko, kaip mane pàneigė. ! Aš jūso nepanéigu, tik taip nenoru [ateiti]. Katra katrą panéigs, katra gaus viršų: ar senoji, ar jaunoji (ar uošvė, ar marti) ? pasmerkti: Tai ji labai jau pàneigė, ka teip laidojom.
užnéigti, -ia, ùžneigė. paniekinti, apleisti: Sūnus su marčia tėvų visai nebežiūri, ùžneigė. senius.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.