x
nekantráuti, -áuja, -ãvo. neturėti kantrybės (ko laukiant), nerimauti: Jis kažko labai nekantravo: negalėdamas nustygti vietoj, jis vaikščiojo, stoviniavo, žvalgėsi. Taučvienė vėl nekantravo, kad tėvas negreit važiuoja. Mūsų kariai nekantraudami laukdavo rašytojų, dainininkų. O ar ten ir elektros atradimas aprašytas? – nekantravo Giedriukas. Lik sveika dabar, mylimoji! Mano žirgas nekantrauja.
išnekantráuti. išbūti nekantriai laukiant.
sunekantráuti. sunerimti: Visi supyko, sunekantravo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.