nerimáuti, -áuja (-áuna), -ãvo. nẽrimauti, -auja (-auna), -avo.
1. būti neramiam, jaudintis: Jis ilgai negrįžta – ėmiau nerimauti. Ėmė nerimauti žmonės, manydami, gal susirgo valdovas. Kai pasiskundžia, kad nuobodu, ir nerimauja, varau malkų kirsti.
2. neramiai judėti, nenustygti vietoje: Kaip tik pavakarys, tai kiaulės ir nerimáuna, nori namo bėgt. O, paklausykit vakarais, kai marių bangos nerimauja ir krantą barsto gintarais gelmės nematomoji sauja.
3. kelti neramumus, reikšti nepasitenkinimą: Liaudis ėmė nerimauti, pasigirdo balsai prieš netvarką ir karo nesėkmes.
išnerimáuti. kurį laiką nerimauti. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.