nértėti, -ėja (-a), -ėjo.
1. labai pykti, niršti, tūžti, rūstauti: Ko jis taip nértėja (nérta) ? Kaip ir tikras ligonis nérta. Nenertėk, jog aš, būdamas toksai, kokį mane regi, dręsu po akim tavo rodytis. Ant mūsų netur už ką nértėt. Meška nérta. Laivas baisiai suposi nertėjančioj jūroj.
2. ožiuotis, užgaidauti, kaprizintis: Ko tu nértėji, eik valgyti, dirbti. Vaikas nértėja prie viralo lėkštės. Ko čia nértėji, kad neini valgyti?! O Grėtė staiga maža mergaitė, tokia maža, tokia nertėjanti, tokia stačiai išdykaujanti. Ir pradės man dabar nertėti mano geriausias vaikas!
išnértėti. kurį laiką ožiuotis, būti užsispyrusiam.
pérnertėti.
1. nustoti niršti, pykti.
2. nustoti ožiuotis, kaprizintis: Ka vaikas párnertės, tuokart i susirokuosi.
širdìs pérnertėjo praėjo pyktis: Párnertėjo širdis, t. y. atlyžo, kad buvo supykęs.
sunértėti. imti niršti, supykti: Ana sunértėjo, nutilo, nieko nešneka.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.