.
níekti, -ia, -ė. niẽkti.
1. nieku laikyti, niekinti: Jis jo darbą níekia. Mažą niekdamas, didelio nepasieksi.
2. spausti, engti, vergti: Vyras pačią níeka. Na, ir niekė vaikus, kaip tik įmanė. Patolei reik kūną niekti, patolei raminti, pakolei nepapras viską tikt liepamas daryti.
3. laikyti netinkamu, atmesti. .
išníekti. išpeikti, suniekinti: Ir jis da išniekė.
nuníekti.
1. laikyti niekam vertu: Vešma namo [paršus],
šiandie visai nuniekė (labai pigiai moka) .
2. užmušti: Aš tave nunieksiu. Tokį žmogų nuniekei – ko da ant svieto valkiojas!
paníekti.
1. paniekinti, pažeminti: Vaikai išeina niekais, tėvų žodžius ir juos pačius paniekia visai. Nu, kad jau nepaniekei mūsų duonelės neigi trobos, tad dar paviešėk. Paníektas kaip šunelis.
2. pajungti, pavergti, prispausti: Didi mažus par daug paníeka. Vyras pačią paníekė. Tą vargšę mažąją seserikę anie visiškai paníekė. Pamotės vis paníekia ne savo vaikus.
3. laikyti netinkamu, atmesti: Tujau paniekė tą įstatymą, kurs gyniojo bajorams prekioti.
suníekti.
1. suniekinti, sumenkinti: Varle, tu varle, manai koliodamas kitus sunieksi – save nieki!
2. laikyti netinkamu, atmesti. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.