išniršti

nir̃šti, -ta, -o.

1. smarkiai pykti, tūžti; nirsti: Ko čia taip nirštì, ko čia nešneki? Aš nepyksiu, aš neniršiu, tik dabar čia pastovėki. Tie, kurie žemės išmatavimu buvo nepatenkinti, niršo dėl tų iškilmingųjų pietų. Nuo tų muštynių da ir dabar ant manęs nir̃šta. Pyko niršo – pupas užmiršo. Žiūrėjome į nirštančią (šėlstančią) upę.

2. su įniršiu, su užsidegimu daryti ką.

3. bjurti. Ot nir̃šta oras (kyla pūga) . Niršo suniršo orelis, bjuro subjuro mano žirgelis.
apnir̃šti. smarkiai supykti: Jis apnir̃šo, t. y. užpyko. Dėl to Jonošius labai supyko ir apsiniršo.
įnir̃šti.

1. smarkiai įpykti, įtūžti: Tu įniršaĩ, t, y. įširdai, įkiršai. Visi kartu šaukė, šokinėjo prieš vienas kitą įniršę kaip kalakutai prieš gaidį. Vaikėzas tep įnir̃šo, kad iš piktumo vos pirštų nenusikandžiojo. Įniršęs bulius nulėkė per dirvas. Vat innir̃šo, innir̃šo pats nežino ko, ir ieško kabeliukų. Vandenims įnirštant irgi kalnams virstant į gilias jūres.
įnir̃šusiai. Ir čia pat, įniršusiai pliumpdama pieną, papasakojo ji man apie Petro brolį Povilą Dovydonį. Miestelio pakrašty kažkur įniršusiai ėmė loti šuo.

2. karštai imtis, įnikti ką daryti: Sūnus įnir̃šo žanytis, nelaukia nė rudens. Jis įnir̃šo dirbti darbą, kad negali jį nuo jo nutraukti. Ko taip įniršaĩ rašyti? Šunys niršte įniršo pjauti kiaules. Jis įniršęs dirba. Įniršęs į tas baikas (knygas), nė rožančiaus nebekalbės. Abudu įniršę į kalbą – nieko nebegirdi. Įnir̃šęs į darbus, nė akių nepasuka. Kai žmogus įniršti į darbą, nebejauti nei skausmo, nei nuovargio. Ryte įniršo kapot malkas. Įniršo it voverė riešutą kąsti. Levai įniršę ant sudraskymo.
išnir̃šti. užsispirti, užsiožiuoti.
nunir̃šti. subjurti . Nuniršo niršo orelis, bjauro subjauro žirgelis.
sunir̃šti.

1. labai supykti, visiems įniršti, įtūžti: Sunir̃šo žmonys, pasiuto šaukti. Tik senio Bajoriūno įsikišimas laiku numalšino suniršusius svečius ir muštynes suturėjo.

2. sukilti: Buvo jau sunir̃šę ir vajuities. Vokietijoje baisiai kiemionys suniršo. Suniršo prieš Dievą.

3. subjurti . Iš ryto gražu, ale an vakarą kad sunir̃š oras! Tai kad supūtė vėjelis, tai kad suniršo orelis, o kad subjaurino brangius rūbelius ant manęs.
užnir̃šti. karštai imtis, įnikti ką daryti, įsismaginti: Jis užniršo dirbti, negal nė atšaukti.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>nir̃šti, </b>-ta, -o. <br/>1. <span class="explanation">smarkiai pykti, tūžti; nirsti: </span> Ko čia taip nirštì, ko čia nešneki? Aš nepyksiu, aš neniršiu, tik dabar čia pastovėki. Tie, kurie žemės išmatavimu buvo nepatenkinti, niršo dėl tų iškilmingųjų pietų. Nuo tų muštynių da ir dabar ant manęs nir̃šta. Pyko niršo – pupas užmiršo. Žiūrėjome į nirštančią <span class="explanation"> (šėlstančią) </span> upę. <br/>2. <span class="explanation">su įniršiu, su užsidegimu daryti ką. </span> <br/>3. <span class="explanation">bjurti</span>. Ot nir̃šta oras <span class="explanation"> (kyla pūga) </span>. Niršo suniršo orelis, bjuro subjuro mano žirgelis. <br/><b>apnir̃šti</b>. <span class="explanation">smarkiai supykti: </span> Jis apnir̃šo, t. y. užpyko. Dėl to Jonošius labai supyko ir apsiniršo. <br/><b>įnir̃šti</b>. <br/>1. <span class="explanation">smarkiai įpykti, įtūžti: </span> Tu įniršaĩ, t, y. įširdai, įkiršai. Visi kartu šaukė, šokinėjo prieš vienas kitą įniršę kaip kalakutai prieš gaidį. Vaikėzas tep įnir̃šo, kad iš piktumo vos pirštų nenusikandžiojo. Įniršęs bulius nulėkė per dirvas. Vat innir̃šo, innir̃šo pats nežino ko, ir ieško kabeliukų. Vandenims įnirštant irgi kalnams virstant į gilias jūres. <br/><b>įnir̃šusiai</b>. Ir čia pat, įniršusiai pliumpdama pieną, papasakojo ji man apie Petro brolį Povilą Dovydonį. Miestelio pakrašty kažkur įniršusiai ėmė loti šuo. <br/>2. <span class="explanation">karštai imtis, įnikti ką daryti: </span> Sūnus įnir̃šo žanytis, nelaukia nė rudens. Jis įnir̃šo dirbti darbą, kad negali jį nuo jo nutraukti. Ko taip įniršaĩ rašyti? Šunys niršte įniršo pjauti kiaules. Jis įniršęs dirba. Įniršęs į tas baikas <span class="explanation"> (knygas), </span> nė rožančiaus nebekalbės. Abudu įniršę į kalbą – nieko nebegirdi. Įnir̃šęs į darbus, nė akių nepasuka. Kai žmogus įniršti į darbą, nebejauti nei skausmo, nei nuovargio. Ryte įniršo kapot malkas. Įniršo it voverė riešutą kąsti. Levai įniršę ant sudraskymo. <br/><b>išnir̃šti</b>. <span class="explanation">užsispirti, užsiožiuoti. </span> <br/><b>nunir̃šti</b>. <span class="explanation">subjurti</span> </span>. Nuniršo niršo orelis, bjauro subjauro žirgelis. <br/><b>sunir̃šti</b>. <br/>1. <span class="explanation">labai supykti, visiems įniršti, įtūžti: </span> Sunir̃šo žmonys, pasiuto šaukti. Tik senio Bajoriūno įsikišimas laiku numalšino suniršusius svečius ir muštynes suturėjo. <br/>2. <span class="explanation">sukilti: </span> Buvo jau sunir̃šę ir vajuities. Vokietijoje baisiai kiemionys suniršo. Suniršo prieš Dievą. <br/>3. <span class="explanation">subjurti</span> </span>. Iš ryto gražu, ale an vakarą kad sunir̃š oras! Tai kad supūtė vėjelis, tai kad suniršo orelis, o kad subjaurino brangius rūbelius ant manęs. <br/><b>užnir̃šti</b>. <span class="explanation">karštai imtis, įnikti ką daryti, įsismaginti: </span> Jis užniršo dirbti, negal nė atšaukti.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.