išnir|ti, išnyra, išniro
1. iškilti (į paviršių): Ruonis išniro iš vandens.
2. staiga pasirodyti: Iš rūko išniro kalnai. Mėnulis išniro iš debesų.
3. išsimauti, išsinerti: Beregint jis išniro iš kailinių (išsivilko).
4. išbėgti, išsprukti: išniro pro duris. išnirimas 2 išnir|ti, išnyra, išniro
1. išeiti iš sąnario: Ranka išniro.
2. išsinarinti: Pirštą išniro. išnirimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.