niùkinti, -ina, -ino.
1. kumščioti, stumdyti, baksnoti: Juk jis ir savo žmoną niukina kumščiu į pašonę ir kur pataiko. Jonas vaikus tai niùkina ir niùkina. Lietuviai nieko nedrįso daryti, nenorėdami niukinti kaltus ir nekaltus. Atstrauk, ką gi tu čia man vis niukini alkūne!. Ko niùkiniesi su vaikais lyg avinas.
2. raginti: Tik kitus niukini, o pati nė iš vietos. Kaimynė niukino jį, kad nueitų ir pats pasižiūrėtų, jei netikįs. Ot vaikas: niùkinau niùkinau visą rytą darban, o vos dabar išėjo. Niùkink tu jį greičiau, ba jam trim dienom bus čia darbo! Rambų arklį niùkinti reikia. Blogą arklį niukina ir niukina, kad greičiau važiuotų, o jis vis tiek neina.
3. žadinti, kelti: Niùkini niùkini iš to miego, tai kolei prisikels, kolei apsirengs. Paryčiais niekados jis nepasikelia – niùkysi niùkysi.
4. gerti, bizyti: Pienas šviežias – niùkyk.
5. važiuoti raginant arklį: Niukinkis čia dabar su ta stipena, gėda žmonėms į akis pažiūrėti. Kaži kas niùkinas vieškeliu.
įniùkinti.
1. įvaryti: Po itokiai kelionei tai ledva įniùkinau arklį tvartan.
2. įkišti, įgrūsti.
išniùkinti.
1. išraginti, išjudinti: Ot padla! Niekaip nemožna išniùkint.
2. prižadinti, išbudinti: Tokį miegalių kap mūs Jonas tai negali išniùkinti keletą valandų.
3. išvežti (raginant arklį): Vos ne vos par smiltis išniukinau.
4. su vargu išlįsti: Par kaminą kuosaĩ išsiniùkino lauk, o buvo įkritę.
paniùkinti.
1. pajudinti: Paniùkink truputį dalbą, tai maž aš galėsiu savą ištraukt iš po akmenio.
2. paraginti, pavaryti: Einam ir mes ten: tiesą sužinosim tikrą ir vyrus paniukinsim. Paniùkink, ba visai nustos.
3. pabudinti, prižadinti: Paniùkink, vaikeli, mergaitę, tegul neša vyram pusryčius.
priniùkinti.
1. prikelti, prižadinti: Atsikels anksčiausiai už visus, priniukins piemenį, kuris pakeltas vėl griūva atgal į patalą. Taip buvau įmigęs, kad vos mane priniùkino.
2. pridėti: Aš užmiršau, kad cukraus dėjau, ir priniùkinau dar du šaukštuku – bus jau per saldu. Kam dar tu tų bulvių prisiniùkinai (prisitrupinai) in barščius – bus pikta.
3. primušti, pribakinti: Vaikai užpuolė jį ir smarkiai primušė, priniùkino.
suniùkinti
1. sukelti, visus pažadinti: Kol visą šeimyną suniùkinau, tai ir pusryčiai atėjo.
2. suduoti kumščiu: Kazys anai į kuprą suniùkino.
3. sumušti, sugniuždyti: Ažsiširdijęs in manę, suniùkino nosį. Juos pirmuoju anpuoliu suniukino.
4. suglemžti, sugumulti: Suniùkinau drabužius į gumulį ir numečiau į kampą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.