niùrkinti, -ina, -ino. niurkyti:
1. Šuniukas katę niùrkina, t. y. mūčija. Ko čia niùrkini tą katiną?! Vaikus niùrkina, kirkina. Ko niurkini, juk aš tau ne pelė! Šunys lapę pradėjo niùrkinti. Šuo žąsį purvyne niùrkina.
2. Kaip tu čia dabar niùrkini tą duoną?! Man viena skiltelė dančio beliko: niùrkyk niùrkyk (sunkiai kramtyk) tą valgį.
3. naikinti: Benga jau buožes niùrkinti žemėn.
išniùrkinti. išnaikinti: Išniurkino paršelius, išpjovė.
nuniùrkinti
1. nuniurkyti 2: Mergos vaikį kuo nenuniurkino.
2. nuvarginti, nukamuoti: Nuniurkino žmogus arklius, dabar netura kuo žemę knisti.
paniùrkinti
1. paniurkyti 1: Taip laukiau paniurkinti po šiaudus.
2. paniurkyti 3: Kai jis mane kelis kartus paniurkino, iškilęs vos orą atgavau.
suniùrkinti. suniurkyti 1: Aš tave parsitiesęs suniùrkinsiu. Tegu lig šiol [viesulas] nesuniurkino tavęs, ir tu tebestovi, vienok nėra žinios, ar išturėsi ligi galo.
užniùrkinti. užniurkyti: Būtų ans tą vaikį pelkė [je] jau ir užniùrkinęs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.