niurksóti, niur̃kso, -ójo.
1. murksoti 2: Tas jų Jonas visada niur̃kso kampe, nieko nesako. O teip sau niur̃kso paniuręs, vis užsimislijęs sau vienas. Jijė niur̃kso, kaktą įrėmus į pečių. Ilgai niurkso Jeronimas, užsirėmęs ant stalo. Ko čia taip niurksai, juk aš netyčia tave užgavau! Nė nešneka, ale tik niur̃kso i niur̃kso.
2. niūriai dunksoti: Tolumoje iš visų pusių niurksojo apsnigti Baltkalnių kraikai. Debesis niur̃kso ant dangaus.
3. būti apsiniaukusiam: Oras niur̃kso, kad ūkanota.
išniurksóti. prabūti paniurusiam, apsiblaususiam: Išniurksójo vaikas papykęs visą valandą, nė žodžio neprataręs. Ale gi ir išniurksók tu man parnakt be miego!
paniurksóti. kurį laiką niurksoti: Paniur̃kso atsisėdęs, nė žodelio!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.